Švietimo duomenų stebėsena

Jau du metus atliekamų tyrimų ataskaitose pateikiami analizės apie Vilniaus bendrojo, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojus, dirbančius savivaldybės švietimo įstaigose, rezultatai. Analizės tikslas – žvalgomuoju būdu įvertinti šiuo metu Vilniaus savivaldybės pavaldumo įstaigose dirbančių mokytojų amžių, stažą, užimamus etatus, krūvį, mokytojų įsidarbinimo ir išėjimo iš darbo tendencijas. Visas ataskaitas rasite čia.

Pagrindinės 2024 m. tyrimo įžvalgos:

1. Didesnė dalis mokytojų yra linkę dirbti padidinta etato dalimi. Yra požymių, kad tokia tendencija išlieka ir ryškėja (tokiu būdu šiemet užpildyta 288,42 etato), todėl laikytina, kad darbas padidintu krūviu tampa normalizuota mokyklų praktika. Tai ypač ryšku tarp skaitlingiausių dalykų mokytojų, taip pat mokyklose, kurių mokomoji kalba yra lenkų arba rusų. Ši tendencija, nors mokytojams suteikia finansinį atlygį, o mokyklų vadovams padeda spręsti tam tikrų dalykų mokytojų trūkumo problemą, neužtikrina pedagogų rezervo atsinaujinimo ir kelia mokytojų perdegimo riziką.

2. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų mokomąja kalba, pedagogų rezervo atsinaujinimui ilguoju laikotarpiu iššūkių kelia didesnė nei kitose mokyklose priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojų dalis (37,9 proc.) ir nedidelis skaičius jaunesnių mokytojų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioms mokykloms jau dabar yra sudėtinga pritraukti jaunesnio amžiaus specialistų, todėl etatinis krūvis yra perkeliamas šiuo metu dirbantiems mokytojams. 5–10 metų laikotarpiu neatsinaujinant tokių mokyklų mokytojų bazei ir esamiems mokytojams išeinant į pensiją, jos neturės galimybių užtikrinti tinkamą ugdymo procesą. Didelių iššūkių turės ir tam tikrų dalykų mokytojų bendruomenės, kurių nemažą dalį (40,1–52,8 proc.) šiuo metu sudaro priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojai. Tai gimtosios kalbos (rusų), užsienio kalbos (rusų), chemijos, fizikos, matematikos mokytojai.

3. Nepaisant to, kad amžiaus struktūra, pedagoginis stažas rodo, kad mokyklose dirba pedagoginę brandą pasiekę mokytojai, yra išaugęs naujai į sistemą atėjusių (t. y. turinčių iki 2 m. pedagoginį stažą) mokytojų skaičius. Su sunkumais susiduria mokyklos, kuriose ugdymas vykdomas lenkų mokomąja kalba – jose naujų mokytojų itin maža dalis.

4. Analizuotam laikotarpiui yra būdingas neigiamas sudarytų ir nutrauktų darbo sutarčių balansas: vidutiniškai per pusmetį nutrauktoms 339 darbo sutartims tenka po 145 sudarytas darbo sutartis. Pastaraisiais metais bent ketvirtadalis visų nutrauktų darbo sutarčių yra su pensinio amžiaus sulaukusiais mokytojais, likusios nutrauktos darbo sutartys yra su darbingo amžiaus mokytojais ir gana tolygiai pasiskirsto tarp amžiaus grupių. Tokia sudaromų ir nutraukiamų darbo sutarčių balanso ir demografinė nutraukiamų sutarčių tendencija neleidžia tinkamai pasipildyti pedagogų rezervui ir įspėja dėl to, kad didesnė dalis mokytojų iš mokyklos išeina ne dėl to, kad sulaukia pensinio amžiaus (išskyrus mokyklas rusų mokomąja kalba ir iš dalies mokyklas lenkų mokomąja kalba), o dėl kitų priežasčių (keičia mokyklą, išeina į privačią mokyklą, palieka švietimo sistemą ar kt.).

5. Pažymėtina, kad darbo sutarčių sudarymas išsiskiria aiškiu sezoniškumu, nes didesnė darbo sutarčių dalis sudaroma prieš mokslo metų pradžią ar jų pradžioje. Nutrauktų sutarčių sezoniškumas pastaraisiais mokslo metais kiek sumenko dėl to, kad reikšminga dalis sutarčių nutraukiama prieš mokslo metų pradžią, jų pradžioje ir mokslo metų pabaigoje. Tai reiškia, kad mokyklų vadovai šiais mokslo metais turėjo aiškesnį mokytojų poreikio paveikslą šiek tiek anksčiau nei ankstesniais metais ir atitinkamai mokytojų paieškai turėjo ilgesnį galimybių „langą“ nei ankstesniais metais – visą vasaros laikotarpį.

6. Analizuojamu laikotarpiu sudarytoms darbo sutartims yra būdinga tai, kad daugiau nei penktadalis darbo sutartis su Vilniaus m. sav. mokyklomis sudariusių mokytojų neturi pedagogo profesinės kvalifikacijos. Auganti sutarčių su tokiais mokytojais dalis rodo, kad pedagogo profesinę kvalifikaciją turinčių mokytojų nepakanka, todėl mokyklų vadovai, spręsdami darbuotojų trūkumo problemą, dirbti mokytojais vis dažniau priima iš kitų sričių ateinančius specialistus.

7. Įdomu tai, kad visų naujai darbo sutartis sudariusių mokytojų amžiaus profilis skiriasi pagal mokyklų mokomąsias kalbas. Mokyklose lietuvių mokomąja kalba dažniausiai darbo sutartys sudaromos su 33–43 metų naujais mokytojais. Į šias mokyklas ateina profesinės patirties (pedagoginės arba kitokios) jau sukaupę asmenys. Nors negalima pasakyti, ar šie asmenys yra anksčiau palikę mokyklą, ar joje dirba pirmą kartą, šis niuansas leidžia manyti, kad tokie mokytojai yra labiau motyvuoti ir profesiją renkasi tikslingiau.

8. Mokyklose rusų mokomąja kalba daugiau nei kitose mokyklose priimta pensinio amžiaus mokytojų – tai reiškia, kad šios mokyklos susiduria su naujų mokytojų pritraukimo problema.

9. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta lenkų, mišriomis ir kitomis mokomosiomis kalbomis, daugiau priimta 44–53 metų amžiaus mokytojų. Keltina prielaida, kad tai yra susiję su mokytojų migracija tarp mokyklų.

10. Didesnė ikimokyklinio ugdymo mokytojų dalis yra linkę dirbti neviršydami etato arba nepilna etato dalimi, o priešmokyklinio ugdymo mokytojai dažniausiai dirba kiek didesniu nei vidutinis pilnas etatas. Ši tendencija, nors gali sudaryti prielaidas nepilnu etatu dirbantiems specialistams derinti tiesioginį darbą ir kitas veiklas, o mokyklų vadovams – pritraukti specifinį darbuotojų segmentą, nekuria pakankamų galimybių pedagogų visavertei integracijai į ugdymo įstaigą, kelia didėjančios darbuotojų kaitos riziką.

11. Bendras Vilniaus m. sav. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymas pagal amžių yra pakankamai palankus. Tik nedidelė dalis mokytojų yra pensinio amžiaus, jie dirba nepilnu etatu (iš viso 175,71 etato). Dar šiek tiek padidinus naujų mokytojų pritraukimo apimtis, Vilniaus mieste būtų galima pasiekti subalansuotą priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymą pagal amžių.

12. Didesnių problemų kyla ugdymo įstaigoms, kuriose ugdymas vykdomas rusų mokomąja kalba. Jose pedagogų rezervo atsinaujinimui ilguoju laikotarpiu iššūkių kelia didesnė nei kitose
mokyklose priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojų dalis (beveik 30 proc.) ir tai, kad šios mokyklos susiduria su iššūkiu pritraukiant jaunesnius nei 30 metų mokytojus.

13. Nepaisant to, kad priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų amžiaus struktūra, pedagoginis stažas rodo, kad šiose įstaigose dirba didesnės pedagoginės patirties turintys mokytojai, yra išaugęs naujai į sistemą atėjusių (t.y. turinčių iki 2 m. pedagoginį stažą) mokytojų skaičius.

Tyrimo ataskaita

„Edu Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe kasmet rengia Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaitą, kuri padeda įsivertinti miesto švietimo būklę ir priimti reikalingus sprendimus ateičiai. Visas ataskaitas rasite čia.

Pagrindinės 2023 m. ataskaitos įžvalgos:

•  Vilniaus miesto mokinių akademiniai pasiekimai 2022–2023 m. m. buvo aukštesni už šalies vidurkį, fiksuotas bendras pasiekimų pagerėjimas nuo praėjusių mokslo metų.
• Fiksuojamas nuosaikus pedagoginių darbuotojų skaičiaus augimas, didėjanti pilną ar didesnį etatą turinčių mokytojų dalis, mokytojų bendruomenė santykinai sensta.
• Didėjant ikimokyklinio amžiaus vaikų ir mokinių skaičiui Vilniuje toliau auga nevalstybinių ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo įstaigų skaičius. Toliau nuosaikiai augo vaikų įtraukumas į ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą. Fiksuotas padidėjęs mokinių užsieniečių, atvykusių iš ne Europos Sąjungos šalių, skaičius. Pasiekimų skirtumai tarp Vilniaus miesto mokyklų išlieka netolygūs.
• Prasta nemažos dalies Vilniaus mokyklų mokinių emocinė savijauta rodo, kad dalyje mokyklų vyrauja negatyvi emocinė aplinka, stokojama socialinių ir emocinių kompetencijų. Įtraukaus ugdymo įgyvendinimui Vilniuje kliūčių kelia fizinis mokyklų pritaikymas ir žmogiškųjų resursų trūkumas.
• Nemažai daliai Vilniaus mokinių trūksta sveikos gyvensenos įpročių, mokiniai neigiamai vertina savo sveikatą.
• Mokinių įtraukties į neformaliojo švietimo veiklas apimčių progresas yra sąlyginis. SUP mokinių įtrauktis į NVŠ veiklas auga.

2023 m. Vilniaus miesto švietimo pažangos ataskaita 

Nuo 2022 m. gruodžio mėn. „Edu Vilnius“ kartu su Vilniaus miesto savivaldybe pradėjo įgyvendinti Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigų mokinių, personalo ir mokinių tėvų patirčių ir savijautos stebėseną.

Tikslas

Kuriamos stebėsenos sistemos paskirtis – padėti mokykloms ir savivaldybei fiksuoti mokymosi aplinkos, mokinio gerovės, mikroklimato mokyklose rodiklių svyravimus, vykdyti diagnostiką, atpažinti problemines sritis ir, esant reikalui, jose atlikti intervencijas, pagrįstas duomenimis.

Svarbiausi šios inovacijos naudos gavėjai – mokyklų vadovai ir mokyklų bendruomenės.

Eiga ir metodika

Į stebėsenos sistemą šiuo metui įsitraukė 79 Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigos. Tikimės, kad per 2023 m. prisijungs visos miesto bendrojo ugdymo įstaigos.

Stebėsenos duomenų rinkimo, analizės sistema ir infrastruktūra tvarkomi centralizuotai, administruojami „Edu Vilnius“ ir paslaugos teikėjo UAB „Synopticom“. Sprendime pritaikyta verslo vadyboje išplėtota ir sėkmingai naudojama metodika, leidžianti mokykloms mažesnėmis darbo sąnaudomis, apklausų pavidalu periodiškai rinkti savo bendruomenės patirtis ir savijautą charakterizuojančius duomenis, juos analizuoti, pasitelkus vaizdžias ir visiems suprantamas rezultatų išraiškas, operatyviai reaguoti priimant kokybiškus sprendimus.

2023 m. personalo ir mokinių tėvų patirčių bei savijautos stebėsenos sistemą išbandys ir 10 ikimokyklinių įstaigų (kuriant sistemos prototipą buvo įsitraukę 3 Vilniaus lopšeliai-darželiai).

Pasiekimai 2023 m.

2022 m. pabaigoje Vilniaus miesto bendrojo ugdymo įstaigas pakvietėme dalyvauti  mokinių, personalo ir mokinių tėvų patirčių ir savijautos stebėsenos duomenų rinkime ir pradėti Vilniaus švietimo stebėseną. Šį iššūkį priėmė 79 mokyklos, apklausose dalyvavo 3 987 mokyklų darbuotojai, 15 365 mokiniai, 19 111 tėvų.

Bendras pasitenkinimas:
Mokinių – 7,4
Pedagogų – 8,5
Tėvų – 8,0

Švietimo stebėsenos sistemos bandymuose dalyvavo ir 13 ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Kontaktinis asmuo

Projektų vadovė Jurgita Rimkuvienė
jurgita@eduvilnius.lt

Nuo 2022–2023 mokslo metų „Edu Vilnius“ iniciatyva vienoje Vilniaus miesto jaunimo mokykloje įgyvendinama pilotinė esporto (varžymusi pagrįstas virtualus sportas) programa, kuri yra skirta 9–10 klasių mokiniams/ėms. Programos esmė – vienerius mokslo metus mokiniai/ės dalyvauja specialiose esporto pamokose, kuriose, padedant profesionaliam esporto žaidėjui, mokosi žaisti esporto žaidimą ir su psichologės pagalba ugdo socialinius, emocinius ir sveikos gyvensenos įgūdžius. Programos laukiamas rezultatas – mokinių socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos augimas bei išaugusi motyvacija lankyti mokyklą / mokytis.

2023 m. „Edu Vilnius“ inicijavo kokybinį tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti šioje programoje dalyvaujančių mokinių socialinių,emocinių, sveikos gyvensenos įgūdžių, akademinių rezultatų pokyčius bei nustatyti kaip keitėsi programoje dalyvaujančių mokinių požiūris į mokyklą ir mokymąsi. Tyrimą atliko taikomosios antropologijos organizacijos „Anthropos “ tyrėjos/ai Renida Baltrušaitytė, Kornelija Čepytė ir Giedrius Jankauskas.

2023 m. lapkričio–2024 m. birželio mėnesiais tyrėjai duomenis rinko fokus grupių metu bei atliekant dalyvaujamąjį stebėjimą esporto pamokose.* Dalyvaujamojo stebėjimo ir fokus grupių metu surinktų duomenų analizė parodė, kad esporto pamokose buvo stipriai plėtojami emocijų įvardijimo, reflektavimo ir valdymo, bendravimo ir bendradarbiavimo, savęs ir socialinių situacijų analizės bei savikontrolės įgūdžiai. Teigiamus mokinių pokyčius šiose srityse teigė pastebintys fokus grupėse kalbinti mokytojai ir esporto pamokų lektoriai, įvardino patys mokiniai. Stiprėjančius mokinių įgūdžius šiose srityse tyrėjos fiksavo dalyvaujamojo stebėjimo metu.Kviečiame susipažinti su tyrėjų parengtos ataskaitos ištrauka, kurioje pateikiama mokslinės literatūros apžvalga bei tyrimo apibendrinimas, išvados. Siekdami užtikrinti tyrime dalyvavusių asmenų anonimiškumą ir neatsekamumą, visą tyrimo ataskaitą planuojame paskelbti 2025 m. Pilnoje tyrimo ataskaitos versijoje bus detaliai pristatoma esporto pamokos struktūra ir organizavimas, mokymo(si) proceso šioje pamokoje analizė, mokslinės literatūros apžvalga, tyrimo apibendrinimas ir išvados. 

*Renkant ir analizuojant surinktus duomenis buvo laikomasi tyrimų etikos.

Ataskaitos ištrauka

Globalios skurdo, alkio, socialinės nelygybės, aplinkos degradacijos, ekonominės problemos kviečia siekti darnaus vystymosi (angl. sustainable development) – tokios plėtros, kuri leistų tenkinti žmonių poreikius šiandien nesumažinant ateities kartų galimybių tenkinti savuosius. Lietuva, kartu su kitomis 192 valstybėmis iki 2030 m. yra įsipareigojusi siekti darnaus vystymosi tikslų.

Darniam vystymuisi užtikrinti būtinas švietimas, suteikiantis žmonėms žinias, gebėjimus ir ugdantis vertybes, kurios įgalina suprasti aplinkos, socialinius ir ekonominius iššūkius ir imtis veiksmų kuriant sveikesnę, teisingesnę ir aplinką labiau tausojančią visuomenę. Švietimo įstaigos, kaip institucijos auginančios ateities piliečius, yra ideali vieta ugdyti šias žinias, įpročius ir darnų elgesį.

Mokyklos yra skatinamos taikyti visuminį požiūrį į darnumą (angl. a whole-school approach to sustainability), taip struktūriškai ir nuosekliai integruojant darnumo klausimus į visas sritis: mokyklos viziją, ugdymo turinį, mokymo(si) metodus, bendruomenės ryšius, profesinį tobulėjimą ir institucines praktikas. Pasak UNESCO, toks požiūris įgalina mokinius gyventi tuo, ką mokosi ir mokytis to, kuo gyvena.

2023 m. pavasarį prie „Edu Vilnius“ komandos pusmečiui prisijungė unikalios programos „Kurk Lietuvai“ dalyvė Julija Skerniškytė, apsiėmusi nagrinėti svarbią tvarumo temą – geriau suprasti, kokiais būdais mokyklos stengiasi būti tvariomis ir savo pavyzdžiu formuoti ateities kartų įpročius ir požiūrį.

Pilotiniame tyrime dalyvavo 128 iš 242 Vilniaus miesto ugdymo įstaigų.
Atlikus tyrimą nustatyta, jog maždaug 33 % jų turi nusistačiusios konkrečius darnumo tikslus, kurie įtraukti į jų veiklos  planus. Pavyzdžiui: suburti lauko pedagogikos metodinę grupę, kompostuoti maisto atliekas, aktyvinti bendradarbiavimą su socialiniais partneriais, užtikrinti sklandžią komunikaciją su bendruomene, atnaujinti šildymo sistemą, ruošti patiekalus iš darželyje užauginto derliaus.

45% tyrime dalyvavusių ugdymo įstaigų sąmoningai mažina bendrų atliekų šiukšliadėžių mokyklos erdvėse skaičių. 43 % – kompostuoja atliekas.

Darnumo Vilniaus švietimo įstaigose tyrimas

Tyrimo apžvalga konferencijoje „Mokau(si)“