Vilniaus TŪM mokyklų vadovų patirtys Estijoje

Šių metų kovo 31–balandžio 3 dienomis, įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“ (toliau – TŪM), Vilniaus TŪM mokyklų vadovai ir pavaduotojai vyko į stažuotę Estijos ugdymo įstaigose.

Pagrindinė stažuotės tema buvo „Duomenimis grįstos vadybos metodai. Estijos ugdymo įstaigų vadovų patirtys“. Kelionėje buvo suplanuoti susitikimai su skirtingų ugdymo pakopų mokyklų vadovais jų darbo aplinkoje; stažuotės dalyvių ir priimančiųjų organizacijų diskusijos ir dalijimasis patirtimi apie sėkmingus vadybos sprendimus ir lyderystės taikymo praktikas, dalyvių savarankiški darbai, refleksijos, edukacinės-patyriminės veiklos, stiprinančios stažuotės dalyvių bendradarbiavimą.

                                  

Kelionės temos įvadą parengė Sirje Aher, HARED NPO švietimo ekspertė, ilgus metus dirbusi Estijos švietimo nacionaliame lygmenyje, ne vieną Estijos mokyklą konsultavusi strateginio planavimo, vadybos, darnaus vystymosi srityse. Jos paskaita „Estijos švietimo tendencijos“ padėjo suprasti, kad estai labai tiki savo švietimo sistema, kurią vadina lanksčia ir suteikiančia daug savarankiškumo mokykloms. Lektorė akcentavo pasidalytąją lyderystę rengiant įstaigos plėtros  / strateginius planus, bendruomenės įtraukimą sprendžiant probleminius klausimus, robotikos, DI svarbą ir mokytojų įgūdžių tobulinimą prisitaikant prie naujovių. Nepamirštas švietimas mokantis ne klasėje, įvairių erdvių pritaikymas ugdymui. Paminėta ir ilgesnės pamokos trukmės (mokyklos pačios pasirenka pamokų pradžios laiką bei pamokos trukmę) vertė, pvz. 75 min. gilesniam įsitraukimui į temą.

Aplankyta Tallina Kristiine Gumnaasium yra ilgoji gimnazija (1–12 kl.), dirbanti šimtamečiame, renovuotame pastate, kurio koridoriai yra pritaikyti mokiniams: akustinės kėdės, laipiojimo sienelės, informacija ant grindų, durų. Direktorė akcentavo mokytojų gebėjimų prisitaikyti prie kintančių ugdymo sąlygų svarbą, mokinių rengimą savarankiškam gyvenimui, mokymąsi skirtingose aplinkose įgyvendinant projektinius darbus. Bendruomenės susitarimai, visiems vienodos taisyklės, nuoseklumas, rami, saugi aplinka sudaro sąlygas pagarbiam bendravimui.

Antroji aplankyta mokykla Mustamae Riigigumnasium yra išgryninta gimnazija (10–12 kl.), veikianti dar tik antrus metus, įsikūrusi itin moderniame, naujame strėlės formos pastate. Ši nauja valstybinė mokykla didžiuojasi savo glaudžiomis partnerystėmis su Talino Technologijų universitetu, kitomis Talino bendrojo ugdymo ir aukštosiomis mokyklomis. Ugdymo procesas organizuotas taip, kad pamokos yra 75 min. trukmės ir jų yra vidutiniškai po 4 per dieną. Kiekvieną ketvirtadienį mokytojai skiria laiko nekontaktiniam darbui – pasirengimui pamokoms, saviugdai ir pan. Tuo tarpu mokiniai mokosi partnerių institucijose pagal savo pasirinktos pakraipos modulius. Mokiniai labai motyvuoti, ambicingi, o mokykla sudaro visas galimybes jiems išbandyti save ir atrasti savo stiprybes.

Tartu aplankėme pagrindinę mokyklą (1–9 kl.) Tartu senamiesčio mokykla Tartu Kesklinna Kool, veikianti trijų sujungtų pastatų dermėje, didžiuojasi tėvų įsitraukimu ir pagalba mokyklai. Pavyzdžiui, tėvų taryba pasisiūlė parengti projektą Tartu savivaldybės paskalbtame konkurse, primenančiame „dalyvaujamojo biudžeto“ idėją. Laimėję konkursą įveiklino kalvotą mokyklos aplinką įrengdami sporto įrenginius, riedlenčių rampas, tinklinio aikštelę, kuriais gali naudotis visi aplinkiniai gyventojai. Nuo 2024 m. m. pradžios atsisakė telefonų mokykloje, t. y. mobilieji turi būti laikomi kuprinėje esant mokykloje. Administracija labai nerimavo dėl šio sprendimo įgyvendinimo sėkmės, tačiau sulaukė visiško tėvų palaikymo. O ir su vaikais pavyko susitarti, kai buvo aptartos visos taisyklės, tyrimais argumentuojant būtinybę mokykloje riboti telefonų naudojimą. Mokykla jau dabar mato pokyčius – mokiniai labiau susitelkę per pamokas, daugiau bendrauja tarpusavy per pertraukas. Taip pat čia akcentuojamas nuoseklus susitarimų laikymąsis ne tik iš mokinių, bet ir mokytojų pusės.

Mokykla dalyvauja nacionalinėje mokyklų judumo programoje, parengtoje bendradarbiaujant švietimo ekspertams ir mokslininkams. Pabrėžiama judėjimo svarba, sudaromos galimybės per pietų pertrauką leisti laiką aktyviai, rekomenduota rinktis aktyvius mokymosi būdus per pamokas.

Vilniaus TŪM mokyklų vadovai, diskutuodami apie priežastis, kurios lemia gerus  Estijos mokinių pasiekimus, išskyrė ugdymo turinio formavimo lankstumą, ugdymo pakopų viduje, mokytojų profesionalumą, pasitikėjimą jais, mokyklų autonimiškumą, kultūrinį požiūrį švietimą (Estijos švietimo sistema ruošia mokinį būti Estijos piliečiu), paminėjo gimnazijų  9–10 ir III, IV klasių „persidengimą“, ko nėra Estijoje (gimnazinės klasė  –  10–12 kl.). Taip pat atkreipė dėmesį, jog gimnazijose vykdomos atrankos, ir į jas ateina akademiškai stipresni mokiniai.

Baigdami kelionę stažuotės dalyviai refleksijoje minėjo Estijos mokyklų vidinę organizaciją, tvarkaraščių darną, santykius, žavėjosi demokratija, susitarimais tarp tėvų, mokinių ir mokytojų, mokyklų autonomija, pabrėždami, kad pasitikėjimą mokykla reikia užsitarnauti. Akcentuotas lojalumas mokyklai, mokinio atsakomybės, įvairios ugdymo aplinkos.

Vilniaus TŪM vadovai grįžo pailsėję nuo darbo savos mokyklos erdvėse, pilni minčių ir idėjų diskusijoms kolektyviuose, taip pat atradę naujas ar atnaujinę laiko patikrintas bendrystes, bei dėkodami kelionės organizatoriams, o ypač kelionės vadovei, švietimo ekspertei bei lektorei Olivijai Saranienei.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.