Vilniaus „Tūkstantmečio mokyklų“ atstovai susitiko pirmame bendrame seminare-dirbtuvėse

Lapkričio 23 d. „Tūkstantmečio mokyklų“ (toliau – TŪM) programos pirmam etapui atrinktų dešimties Vilniaus mokyklų atstovai susirinko visi drauge padiskutuoti, ko miestas ir kiekviena mokykla tikisi iš programos, ką gali pasiekti dalyvaudami TŪM projekte.

Susirinkusius renginio dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Alina Kowalewska. „Džiaugiamės, kad Vilniaus miesto savivaldybė pateko į pirmą projekto etapą. Dar džiugiau matyti visus čia susirinkusius dėl bendro tikslo – dėl geresnės Vilniaus mokyklų ateities. Tikiu, kad kartu bendradarbiaujant pasieksime užsibrėžtus tikslus, o ši programa taps pagrindu, priemone ir toliau tobulėti pasitelkiant modernias, įtraukias ugdymo priemones“, – sakė A. Kowalewska.

Programos tikslas – iki 2030 metų kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas mokinių pasiekimų atotrūkiams mažinti. Sostinėje pasirengimą šios programos įgyvendinimui kartu kuruoja savivaldybė ir EDU Vilnius, kurie ir subūrė dalyvaujančių mokyklų atstovus bendram programos aptarimui.

„Rengdami paraišką projektui rėmėmės detalia Vilniaus miesto švietimo situacija ir išsikėlėme miestui svarbiausius tikslus. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto mokinių pasiekimai yra aukštesni nei Lietuvos vidurkis, tačiau skirtingų mokyklų mokinių sėkmė gerokai skiriasi. Projektu norime atliepti šiuos iššūkius ir integruoti veiklas su kitomis Vilniaus miesto iniciatyvomis“, – sakė EDU Vilnius vadovė Unė Kaunaitė.

Vilniaus miestas TŪM pažangos plane nusimatė tris tikslus:

1. Mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį tarp skirtingų Vilniaus miesto mokyklų;


2. Sudaryti galimybes miesto gyventojams rinktis ugdymo įstaigą pagal gyvenamą vietą ir poreikius;


3. Sudaryti palankias galimybes mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdytis bendros paskirties klasėse / mokyklose.

Lyderystės ugdymas apima tokias veiklas, kaip mokyklos bendruomenės nuostatų ir pasitenkinimo stebėsenos sistema, duomenimis grįstas veiklos planavimas bei ugdymo kokybės gerinimas, vadybinės metodikos, kurios centre yra mokinio gerovė ir bendradarbiaujantys mokytojai, diegimas, naujų pedagogų pritraukimo programa, mentorystė​ ir kitas.

Įtraukiojo ugdymo sritis apima fizinį mokyklų pritaikymą įvairių poreikių vaikams, ugdymo proceso organizavimą suteikiant sąlygas ugdytis kiekvienam, Vaiko gerovės komisijos tvaraus, komandinio darbo stiprinimą, pedagogų žinių, įgūdžių, gebėjimų pritaikyti ugdymo procesą tobulinimą, mokytojų padėjėjų kompetencijų stiprinimą, neformalių mokyklose vykstančių veiklų kūrimą / pritaikymą specialiųjų poreikių turintiems vaikams.

STEAM ugdymas orientuotas į gamtos mokslų ir žaidimų laboratorijų, Fablab dirbtuvių įrengimą ir, svarbiausia,  įveiklinimą pamokose ir neformaliose veiklose, matematikos mokymąsi taikant skaitmenines priemones, naudojant rezultatų analitikos įrankius, pažangos stebėjimui.

Kultūrinio ugdymo sritis yra skirta kalbų laboratorijų kūrimui, mokytojų, dirbančių su mokiniais, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, metodiniam pasirengimui, bendradarbiavimui su menininkais ir meno institucijomis​, tyrinėjimo menui, medijų informaciniam raštingumui ir kitoms veikloms.​

Šias sritis seminare pristatė EDU Vilnius projektų vadovai, o mokyklų atstovai buvo kviečiami aptarti, kaip pristatytos veiklos galėtų būti įgyvendinamos jų mokyklose. Dalyviai aktyviai įsitraukė į veiklų aptarimą, drąsiai išsakė savo idėjas ir kilusius klausimus. Kai kurių mokyklų atstovai jau yra susidūrę su viena ar kita siūloma veikla ir mielai pasidalino savo patirtimi.

TŪM programoje dalyvauja 10 Vilniaus mokyklų: Vilniaus „Žaros“ gimnazija, Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla, Vilniaus darželis-mokykla „Vilija“, Vilniaus Karoliniškių gimnazija, Vilniaus Liepkalnio mokykla, Vilniaus Naujininkų progimnazija, Vilniaus Pilaitės gimnazija, Vilniaus Sausio 13-osios progimnazija, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija, Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija.