„Vilniaus pokyčių mokyklų“ baigiamasis renginys. Pokytis nesibaigia su projektu

2021–2023 m. vykdyto projekto „Vilniaus pokyčių mokyklos“ tikslas – skatinti spartesnę pažangą ir gerinti ugdymo kokybę. Praėjusią savaitę „Edu Vilnius“ salėje susitikę projekte dalyvavusių 10 mokyklų atstovai dalinosi savo sėkmės istorijomis – kaip jiems pavyko siekti tiek šio bendro, tiek savo individualiai išsikeltų tikslų.

 „Šis projektas tebuvo maža dalis viso mokyklos gyvenimo. Tačiau tikiuosi, jog ir ta maža dalis atnešė teigiamą pokytį ir kad ši diena – tai ne pokyčių pabaiga, o įkvėpimas nuosekliai toliau judėti link savo išsikeltų tikslų“, – pasveikindama susirinkusiuosius sakė „Edu Vilnius“ direktorės pavaduotoja ir šio projekto vadovė Jurgita Rimkuvienė.

Vilniaus šv. Kristoforo progimnazijos pagrindinė kryptis – mokinių individuali pažanga, akcentuojant mokinių raštingumo gerinimą, diegiant nuolatinio tobulinimo metodiką. Įgyvendinant projektą mokinių įsitraukimas į pamokas augo 3,4 proc., pastebėta, jog kolektyvas, dirbdamas laikantis vieningų susitarimų, tapo labiau  bendradarbiaujantis, dažniau pasidžiaugiama pasiekimais, sustiprintas mokyklos identitetas.

Vilniaus Liepkalnio mokykla aiškinosi kaip individualią pažangą supranta patys mokiniai, jų tėvai, mokytojai, stengėsi, kad mokinio individualios pažangos lapų pildymas būtų prasmingas, aiškus. Dabar mokiniai jau geriau geba įsivertinti ir suvokia, ko reikia norint, jog pažanga augtų.

Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos tikslas buvo įdiegti individualios mokinio pažangos stebėsenos sistemą, remiantis nuolatinio tobulėjimo metodika. Šiuo metu penki iš septynių metodikos žingsnių jau yra įgyvendinami, sistemoje dalyvauja visos klasės, o 90 proc. mokinių patinka siekti išsikelto tikslo.

Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazija buvo numačiusi gerinti ugdymo kokybę siekiant vaiko individualios pažangos tam taikant formuojamojo vertinimo strategijas pamokoje. Pasidžiaugta, kad mokinio pažangos siekime aktyviau įsitraukia jų tėvai. Projekto metu susiformavo stipri mokytojų lyderių komanda, galinti padėti savo kolegoms šiuolaikiškai vesti pamoką, vertinti pažangą.

Vilniaus Verkių mokykla-daugiafunkcinis centras, pasitelkdamas nuolatinį tobulėjimą, pasiekė nuoseklesnio bendruomenės informavimo, aiškesnio planavimo tiek mokytojų darbe, tiek klasėse. Taip pat pavyko pasiekti mokytojų susitarimus, kaip laikantis vieningų taisyklių, mokinių veiklų, pažangos įrodymus kaupti mokinių aplankuose, atsiradusiuose kiekvienoje klasėje. Aplankai tapo ir nuoseklesnės komunikacijos su tėvais priemone.

Vilniaus Gabijos progimnazija projektą pasitelkė padėti pedagoginiams darbuotojams pasirengti pagal savo kvalifikacinę kategoriją imtis lyderio darbo, iniciatyvos ir atsakomybės. Buvo pakoreguoti pareigybių aprašai, parengtas metinio pokalbio įrankis, vyko komandos formavimo mokymai, atliktas vidinės ir išorinės komunikacijos tyrimas. Pasibaigus projektui mokykla numačiusi toliau siekti ne tik mokytojų, bet taip pat tėvų ir mokinių pasidalytos lyderystės.

Vilniaus Jeruzalės progimnazija užsiėmė vieningos nuoseklios sistemos, padedančios kurti grįžtamąjį ryšį tarp mokinio ir mokytojo bei sekti individualią mokinio pažangą, kūrimu. Bendram tikslui suvienyta visa mokyklos bendruomenė, jau yra jaučiamas poveikis mokymosi rezultatams, vyksta pasidalinimas ir bendradarbiavimas, kuriama  grįžtamojo ryšio teikimo įrankių bazė.

Vilniaus Simono Daukanto progimnazija ėmėsi individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemos tobulinimo, siekdami didesnio mokytojų bendradarbiavimo, mokinių motyvacijos augimo. Dabar mokykloje stiprėja komunikacija su tėvais, klasių auklėtojai daugiau dėmesio skiria vaikų socialinei ir emocinei būsenai. Jaučiasi, jog tėvai labiau įsitraukę, vaikai jau geriau geba įsivertinti pasiekimus, auga motyvacija.

Vilniaus „Žiburio“ pradinė mokykla įgyvendino integruotą ugdymo turinį kiekvieno mokinio pažangai ir išsigrynino tikslus, įprato nuolat priminti sau kur link juda ir kam to reikia, nebijo atsisakyti netinkamų praktikų, mokykloje sudarytos sąlygos mokytojams bendrauti ir bendradarbiauti.

Susitikimą užbaigė švietimo lyderystės konsultantė, pedagogė ir lektorė Olivija Saranienė su pranešimu „Kaip iš projekto sėkmės istorijos sukurti pokyčio bangą mokykloje?“. Lektorė pasidžiaugė, kad kiekviename mokyklos pristatyme buvo įvardyta, kaip, kokiais duomenimis remiantis mokyklų komandos vertino esamą situaciją, stebėjo pokyčius. O. Saranienė kalbėjo apie veiksnius, darančius įtaką pokyčiui, pakomentavo kaip šie veiksniai atsispindėjo išgirstuose pristatymuose bei pabrėžė kaip svarbu, kad su projektu nesibaigtų pažanga ir ko reikia, kad projektas būtų tvarus. „Svarbu užtikrinti savo sėkmės istorijos gyvenimą, įgytų kompetencijų įdarbinimą. Niekas nesikeičia iškart, didžiausi pokyčiai įvyksta pamažu, nuosekliai dirbant ir siekiant išsikeltų tikslų“, – sakė O. Saranienė.