Vilniaus mokyklose taikomi šiuolaikiniai šiaurietiško švietimo metodai

Švietimo specialistai nuolat diskutuoja apie naujus ateities edukacijos modelius. Visuotinai sutariama, kad technologijų ir dirbtinio intelekto plėtra, ekologiniai ir migracijos iššūkiai, galimos naujos pandemijų grėsmės įpareigoja permąstyti apibrėžtomis žiniomis ir testavimu paremtą mokymąsi. Šiandienos tikslas – ugdyti laisvas ir sąmoningas asmenybes, kūrybingai pasitinkančias neapibrėžtą ateitį. Būtent į tai orientuojasi ir viena iš šiuolaikinių švietimo metodikų – suomiškasis fenomenais grįstas ugdymas, kuris pirmą kartą pradėtas taikyti ir Vilniaus mokyklose.

„Niekas nežinome, kaip dirbsime po 15 metų. Tačiau galime drąsiai teigti, kad fenomenais grįstas ugdymas formuoja ateičiai reikalingiausius įgūdžius – kūrybingumą, tarpdiscipliniškumą, gebėjimą eliminuoti nepagrįstas teorijas, stereotipus bei komandinį darbą“, – pastebi Tomas Gulbinas, Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras.

Pilotinę mokymų programą apie fenomenais grįstą ugdymą pedagogams organizavo „Edu Vilnius“, bendradarbiaudami su „Kūrybingumo mokykla“.

„Mes dažnai keliame klausimą, kaip turėtų atrodyti švietimo sistema ateityje, kokiu keliu turime eiti. Neabejoju, kad fenomenais grįstas ugdymas yra viena iš ateities švietimo sudedamųjų dalių, nes mokymasis per fenomenus skatina tarpdalykiškumą, prasmingumą, o mokiniai tampa aktyviais problemų sprendėjais. Džiaugiuosi, kad Vilnius jau žengia šį žingsnį į ateitį“, – apie programos svarbą pasakojo „Edu Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė.

„Edu Vilnius“ ir edukacinės platformos „Kūrybingumo mokyklos“ inicijuoto projekto metu Vilniaus mokytojai buvo supažindinti su esminiais šio metodo principais, vėliau jiems sudarytos sąlygos praktiškai išmėginti fenomenais grįstą ugdymą savo pamokose.

Penkių Vilniaus mokyklų – Sofijos Kovalevskajos gimnazijos, Pavilnio, Sietuvos, Gerosios Vilties ir Emilijos Pliaterytės progimnazijų – mokytojų ir mokinių komandos tyrinėjo tokius fenomenus kaip „Vanduo“, „Širdis“, „Kalba“, „Miegas“ ir kt. Specialiai parengtą programą vedė Suomijos švietimo ekspertė Sanna Leinonen ir „Kūrybingumo mokyklos“ lektoriai Kristupas Sabolius ir Tomas Ramanauskas.

Fenomenais grįstas ugdymas yra holistinis metodas, paremtas tarpsritiniu požiūriu ir siūlantis mokymąsi pradėti nuo realaus pasaulio problemų įvardijimo ir sprendimo. Šis metodas orientuojasi į keturias esmines ateities kompetencijas — kritinį mąstymą, kooperaciją, komunikaciją ir kūrybingumą. Jis taip pat pasižymi ilgalaikiu ir tvariu poveikiu, kuris ne tik gerina mokinių pasiekimus, bet ir visą mokyklos bendruomenės gyvenimą.

„Šios švietimo filosofijos centre atsiduria mokinys. Siekiama sužadinti jo aktyvią prigimtį – domėtis, kritikuoti, o sykiu suprasti mokymąsi kaip kūrybingą būdą spręsti greta mūsų esančio pasaulio iššūkius. Todėl šis metodas angažuoja ne tik ko nors išmokti, bet ir praktiškai išmėginti, kaip šios žinios gali ką nors pakeisti. Labai smagu, kad sugrįžimas prie aktyviai veikiančio mokinio imponavo fenomenus tyrinėjusiems Vilniaus mokytojams“. – teigia kurso sumanytojas ir vienas iš „Kūrybingumo mokyklos“ įkūrėjų K. Sabolius.

Kurso dalyviai labai pozityviai įvertino Suomijos švietimo metodiką. Remiantis projektą lydėjusios apklausos duomenimis, 90% mokytojų mano, kad šį ugdymo būdą būtų naudinga diegti visose mokyklose, o dar didesnė dalis (95%) ketina jį toliau savarankiškai taikyti savo mokyklose, ypač jeigu bus sudarytos tinkamos administracinės sąlygos ir pasiūlyta daugiau tobulinimosi galimybių.

Ateinančiais mokslo metais fenomenais grįstą ugdymą ir toliau planuojama plėtoti Vilniaus mieste, siejant šį ugdymosi procesą su Vilniaus siekiu daugiau laiko mokytis netradicinėse erdvėse.

Modesto Endriuškos nuotr.