Vilniaus miesto mokytojai 2024: situacija ir tendencijos

Jau antrus metus „Edu Vilnius“ atliekamo tyrimo tikslas – žvalgomuoju būdu įvertinti šiuo metu Vilniaus savivaldybės pavaldumo įstaigose dirbančių mokytojų amžių, stažą, užimamus etatus, krūvį, mokytojų įsidarbinimo ir išėjimo iš darbo tendencijas.

Tyrėjos Rūtos Mazgelytės parengtoje ataskaitoje pateikiami analizės apie Vilniaus bendrojo, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojus, dirbančius savivaldybės švietimo įstaigose, rezultatai. 

Pagrindinės tyrimo įžvalgos:

1. Didesnė dalis mokytojų yra linkę dirbti padidinta etato dalimi. Yra požymių, kad tokia tendencija išlieka ir ryškėja (tokiu būdu šiemet užpildyta 288,42 etato), todėl laikytina, kad darbas padidintu krūviu tampa normalizuota mokyklų praktika. Tai ypač ryšku tarp skaitlingiausių dalykų mokytojų, taip pat mokyklose, kurių mokomoji kalba yra lenkų arba rusų. Ši tendencija, nors mokytojams suteikia finansinį atlygį, o mokyklų vadovams padeda spręsti tam tikrų dalykų mokytojų trūkumo problemą, neužtikrina pedagogų rezervo atsinaujinimo ir kelia mokytojų perdegimo riziką.

2. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų mokomąja kalba, pedagogų rezervo atsinaujinimui ilguoju laikotarpiu iššūkių kelia didesnė nei kitose mokyklose priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojų dalis (37,9 proc.) ir nedidelis skaičius jaunesnių mokytojų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioms mokykloms jau dabar yra sudėtinga pritraukti jaunesnio amžiaus specialistų, todėl etatinis krūvis yra perkeliamas šiuo metu dirbantiems mokytojams. 5–10 metų laikotarpiu neatsinaujinant tokių mokyklų mokytojų bazei ir esamiems mokytojams išeinant į pensiją, jos neturės galimybių užtikrinti tinkamą ugdymo procesą. Didelių iššūkių turės ir tam tikrų dalykų mokytojų bendruomenės, kurių nemažą dalį (40,1–52,8 proc.) šiuo metu sudaro priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojai. Tai gimtosios kalbos (rusų), užsienio kalbos (rusų), chemijos, fizikos, matematikos mokytojai.

3. Nepaisant to, kad amžiaus struktūra, pedagoginis stažas rodo, kad mokyklose dirba pedagoginę brandą pasiekę mokytojai, yra išaugęs naujai į sistemą atėjusių (t. y. turinčių iki 2 m. pedagoginį stažą) mokytojų skaičius. Su sunkumais susiduria mokyklos, kuriose ugdymas vykdomas lenkų mokomąja kalba – jose naujų mokytojų itin maža dalis.

4. Analizuotam laikotarpiui yra būdingas neigiamas sudarytų ir nutrauktų darbo sutarčių balansas: vidutiniškai per pusmetį nutrauktoms 339 darbo sutartims tenka po 145 sudarytas darbo sutartis. Pastaraisiais metais bent ketvirtadalis visų nutrauktų darbo sutarčių yra su pensinio amžiaus sulaukusiais mokytojais, likusios nutrauktos darbo sutartys yra su darbingo amžiaus mokytojais ir gana tolygiai pasiskirsto tarp amžiaus grupių. Tokia sudaromų ir nutraukiamų darbo sutarčių balanso ir demografinė nutraukiamų sutarčių tendencija neleidžia tinkamai pasipildyti pedagogų rezervui ir įspėja dėl to, kad didesnė dalis mokytojų iš mokyklos išeina ne dėl to, kad sulaukia pensinio amžiaus (išskyrus mokyklas rusų mokomąja kalba ir iš dalies mokyklas lenkų mokomąja kalba), o dėl kitų priežasčių (keičia mokyklą, išeina į privačią mokyklą, palieka švietimo sistemą ar kt.).

5. Pažymėtina, kad darbo sutarčių sudarymas išsiskiria aiškiu sezoniškumu, nes didesnė darbo sutarčių dalis sudaroma prieš mokslo metų pradžią ar jų pradžioje. Nutrauktų sutarčių sezoniškumas pastaraisiais mokslo metais kiek sumenko dėl to, kad reikšminga dalis sutarčių nutraukiama prieš mokslo metų pradžią, jų pradžioje ir mokslo metų pabaigoje. Tai reiškia, kad mokyklų vadovai šiais mokslo metais turėjo aiškesnį mokytojų poreikio paveikslą šiek tiek anksčiau nei ankstesniais metais ir atitinkamai mokytojų paieškai turėjo ilgesnį galimybių „langą“ nei ankstesniais metais – visą vasaros laikotarpį.

6. Analizuojamu laikotarpiu sudarytoms darbo sutartims yra būdinga tai, kad daugiau nei penktadalis darbo sutartis su Vilniaus m. sav. mokyklomis sudariusių mokytojų neturi pedagogo profesinės kvalifikacijos. Auganti sutarčių su tokiais mokytojais dalis rodo, kad pedagogo profesinę kvalifikaciją turinčių mokytojų nepakanka, todėl mokyklų vadovai, spręsdami darbuotojų trūkumo problemą, dirbti mokytojais vis dažniau priima iš kitų sričių ateinančius specialistus.

7. Įdomu tai, kad visų naujai darbo sutartis sudariusių mokytojų amžiaus profilis skiriasi pagal mokyklų mokomąsias kalbas. Mokyklose lietuvių mokomąja kalba dažniausiai darbo sutartys sudaromos su 33–43 metų naujais mokytojais. Į šias mokyklas ateina profesinės patirties (pedagoginės arba kitokios) jau sukaupę asmenys. Nors negalima pasakyti, ar šie asmenys yra anksčiau palikę mokyklą, ar joje dirba pirmą kartą, šis niuansas leidžia manyti, kad tokie mokytojai yra labiau motyvuoti ir profesiją renkasi tikslingiau.

8. Mokyklose rusų mokomąja kalba daugiau nei kitose mokyklose priimta pensinio amžiaus mokytojų – tai reiškia, kad šios mokyklos susiduria su naujų mokytojų pritraukimo problema.

9. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta lenkų, mišriomis ir kitomis mokomosiomis kalbomis, daugiau priimta 44–53 metų amžiaus mokytojų. Keltina prielaida, kad tai yra susiję su mokytojų migracija tarp mokyklų.

10. Didesnė ikimokyklinio ugdymo mokytojų dalis yra linkę dirbti neviršydami etato arba nepilna etato dalimi, o priešmokyklinio ugdymo mokytojai dažniausiai dirba kiek didesniu nei vidutinis pilnas etatas. Ši tendencija, nors gali sudaryti prielaidas nepilnu etatu dirbantiems specialistams derinti tiesioginį darbą ir kitas veiklas, o mokyklų vadovams – pritraukti specifinį darbuotojų segmentą, nekuria pakankamų galimybių pedagogų visavertei integracijai į ugdymo įstaigą, kelia didėjančios darbuotojų kaitos riziką.

11. Bendras Vilniaus m. sav. priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymas pagal amžių yra pakankamai palankus. Tik nedidelė dalis mokytojų yra pensinio amžiaus, jie dirba nepilnu etatu (iš viso 175,71 etato). Dar šiek tiek padidinus naujų mokytojų pritraukimo apimtis, Vilniaus mieste būtų galima pasiekti subalansuotą priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų pasiskirstymą pagal amžių.

12. Didesnių problemų kyla ugdymo įstaigoms, kuriose ugdymas vykdomas rusų mokomąja kalba. Jose pedagogų rezervo atsinaujinimui ilguoju laikotarpiu iššūkių kelia didesnė nei kitose mokyklose priešpensinio ir pensinio amžiaus mokytojų dalis (beveik 30 proc.) ir tai, kad šios mokyklos susiduria su iššūkiu pritraukiant jaunesnius nei 30 metų mokytojus.

13. Nepaisant to, kad priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų amžiaus struktūra, pedagoginis stažas rodo, kad šiose įstaigose dirba didesnės pedagoginės patirties turintys mokytojai, yra išaugęs naujai į sistemą atėjusių (t. y. turinčių iki 2 m. pedagoginį stažą) mokytojų skaičius.

Tyrimo ataskaita