Vilniaus metų mokytoja išrinkta A. Draučikaitė: „Jau nuo vaikystės tvirtai žinojau, kad noriu būti mokytoja“

Praėjusių metų Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse vykusio šventinio koncerto metu Vilniaus metų mokytojo apdovanojimas buvo įteiktas ir lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinio ugdymo pedagogei ir direktoriaus pavaduotojai Agnei Draučikaitei. 

Šio švietimo bendruomenės, tėvų ir mokinių įvertinimo specialistė sulaukė už tai, kad viena pirmųjų pradėjo diegti naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodą, prisidėjo prie darželio dalyvavimo „Erasmus“ programoje, „Sveikatiadoje“ ir kituose projektuose bei savo patirtimi noriai dalijosi tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. 

Jaučiamas ugdymo įstaigos vadovų palaikymas 

Pedagogės teigimu, ne tik dalyvauti, bet ir pačiai organizuoti įvairias veiklas bei iniciatyvas be asmeninių savybių ir ambicijų profesiniame kelyje ją skatina nuolatos jaučiamas darželio vadovų palaikymas. 

„Man labai pasisekė, jog dar prieš 10 metų savo karjerą pradėjau ir sėkmingai tęsiu darželyje, kuris skatina pedagogus tobulėti ir juos palaiko. Visų mano idėjų, pasiūlymų ir atradimų besąlygiškas priėmimas ir pagalba juos įgyvendinant man yra labai didelė motyvacija savo darbą atlikti ne 100, o 120 proc. Be to, kadangi jau trečius metus dirbu ne tik mokytoja, bet ir direktoriaus pavaduotoja, be vaikų ir tėvų, man taip pat rūpi kolegos bei pačios įstaigos įvaizdis“, – dalijasi A. Draučikaitė.

Anot jos, pasauliniu lygiu pripažinto naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo dėka, kurį pedagogė kartu su kolegomis sėkmingai diegia „Gintarėlyje“, vaikai gali efektyviai mokytis svarbiausių socialinių įgūdžių. Įvaldę žaidimo istorijų formatą jie patys išmoksta pasakoti, reikšti savo mintis ir pasaulėžiūrą, o tuo metu specialiai apmokyti pedagogai stebi, analizuoja ir fiksuoja vaiko raidą, gebėjimus ir pasiekimus.

„Naratyvinis žaidimas – vaizduote paremtas kolektyvinis vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kartu su specialių žinių turinčiu pedagogu kuria bendrą siužetą, o ši istorija tampa puikiu tarpininku mažiesiems perteikiant gyvenimo reiškinius ir jų prasmes. Išplėtotos naratyvinio žaidimo formos padeda formuotis labai svarbiems vaiko gebėjimams: kūrybiškumui, motyvacijai, valiai ir savireguliacijai, kito žmogaus pozicijos supratimui. Nuo įprasto menamo vaidmenų žaidimo naratyvinis skiriasi tuo, kad remiasi vaikams žinoma istorija, pasaka ar knyga, žaidimo nuotykiai vyksta vaizduotės pasaulyje, kur persipina realūs ir fantastiniai įvykiai, o jų eigą diktuoja ne pasakojimo siužetas, bet vaikų susidomėjimas ir idėjos.

Kai profesorė Milda Brėdikytė pakvietė mūsų įstaigą prisijungti prie šios kuriamos metodikos, aš iškart sutikau ir nei karto šiuo sprendimu neabejojau. Pamačiusi naratyvinio žaidimo ir mokymosi metodo kuriamą naudą žinojau, kad šiuolaikiniams vaikams tai bus labai įdomu. O ir man pačiai tai yra puikus būdas išeiti iš komforto zonos ir kartais pabūti ne tik pedagoge, bet ir Pepe, piratu ar stebuklinga fėja...“, – pasakoja pedagogė.

Profesija, kupina iššūkių 

Kalbėdama apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti darbe, A. Draučikaitė atvira – nors kiekviena diena yra iššūkis, tačiau viską atperka nuolatos jaučiama vaikų meilė bei administracijos ir tėvų pagarba. 

„Mes, mokytojai, atliekame didelį vaidmenį šių mažų žmonių gyvenime, todėl pedagogo darbe kiekviena diena yra tarsi iššūkis. Mes turime užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų, tobulėtų, išmoktų nebijoti klysti, taip pat – sukurti jiems palankų mikroklimatą ir įdiegti suvokimą, jog nėra nieko neįmanomo“, – sako Vilniaus lopšelio-darželio „Gintarėlis“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja ir direktoriaus pavaduotoja.

Nors neretai tenka girdėti, jog mokytojo profesiją besirenkančių kasmet vis mažėja, specialistė teigia, jog entuziazmą ir norą mokyti bei toliau savo karjerą sieti su šia profesija ją įkvepia vaikai. Mokytojo darbas, anot, jos, yra ne pasirinkimas, o pašaukimas. 

„Tas ryšys tarp manęs ir vaikų yra toks stiprus, kad būtent jie ir yra visų mano darbų motyvacija ir noras sukurti kažką naujo ir įdomaus, būti geru savo srities specialistu ir autoritetu jiems. Labai svarbu, kad kiekvienas mylėtų tai, ką daro, tačiau ypatingai tai svarbu dirbant mokytojo darbą – juk vaikai jaučia viską ir jiems svarbu būti ten, kur yra laukiami, kai mokytojas jiems skleidžia šilumą, pagarbą ir rūpestį, kai nori tobulėti ir savo ugdytiniams linki visko, kas geriausia“, – pasakoja pedagogė. 

Mokytojo darbas žavėjo dar nuo vaikystės

Paklausta, kokią svarbiausią savybę turėtų turėti geras pedagogas, A. Draučikaitė išskiria atsakingą požiūrį į darbą ir atsidavimą savo profesijai, vaikams. Tačiau galiausiai, anot specialistės, svarbiausia, kad vaikui būtų gera leisti laiką ir augti drauge, jog šalia pedagogo jis jaustųsi saugus, išgirstas, laukiamas ir mylimas. 

Dar nuo vaikystės apie mokytojo profesiją  svajojusi moteris teigia, jog spalio 4-ąją jai įteiktas apdovanojimas ir mokytojams skirtas šventinis koncertas jai yra dar vienas įrodymas, jog pasirinko teisingą kelią, o jos darbai yra ne tik pastebimi, bet ir įvertinami. 

„Jau nuo vaikystės tvirtai žinojau, kad noriu būti mokytoja. Aš, kaip ir daugelis mergaičių, su kiemo draugais žaisdavau mokyklą ir įsivaizduodavau, kaip stoviu prieš klasę vaikų, juos mokau, taisau jų namų darbus, rašau pažymius ir dienyne pasižymiu praleistas dienas. Tiesa, nors svajojau tapti pradinių klasių mokytoja, likimas mane nukreipė į priešmokyklinį ugdymą ir esu labai laiminga šiuo netikėtu gyvenimo vingiu. Šiemet į mokyklą išleisiu antrąją kartą ir džiaugiuosi, jog vaikai išeis su pačiais gražiausiais atsiminimais apie darželį –  tai, kaip ir metų mokytojo įvertinimas, man reiškia labai daug“, – dalijasi A. Draučikaitė.