Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė Lina Bairašauskienė: apie profesijos sunkumus, kartų skirtumus ir mokyklą, kurioje mokytis gera

„Sunku pasakyti, kokia turėtų būti mokykla, kad joje būtų gera visiems. Tai – Nobelio premijos vertas klausimas. Tačiau, mano nuomone, tas geras pojūtis pirmiausia atkeliauja kartu su kokybišku ugdymu ir darnaus santykio kūrimu – tiek tarp mokinio ir mokytojo, tėvų, tiek ir visos mokyklos bendruomenės. Svarbu, kad visi būtų pastebėti, išgirsti, o taip pat – kad kiekvienas stengtųsi ne dėl savęs, bet dėl kitų. Tikiu, kad tokioje mokykloje būtų gera kiekvienam“, – teigia Vilniaus metų vadovės vardą pelniusi Vilniaus Maironio progimnazijos direktorė Lina Bairašauskienė.

Šis apdovanojimas jai buvo įteiktas už lyderystę, narystę įvairiose tarptautinėse ir šalies asociacijose – L. Bairašauskienės dėka Vilniaus Maironio progimnazija tapo Tarptautinio bakalaureato kandidate, joje įgyvendidami šalies ir tarptautiniai projektai, sustiprinta gamtos mokslų laboratorija, modernizuota mokomoji bazė.  

Anot mokyklos vadovės, šis apdovanojimas yra ne tik jos, bet ir visos bendruomenės darbo įvertinimas: „Nors labai malonu, kai įvertina tavo darbą, tačiau tai yra ne tik apie mane, bet ir apie visą progimnazijos bendruomenę. Tai yra mūsų visų – mokytojų, mokinių, tėvų ir kitų darbuotojų – nuopelnas, kadangi mes kuriame savo mokyklą ir sprendžiame, kokia ji turėtų būti. Džiaugiuosi, kad esame brandūs, draugiški, kūrybiški ir, akivaizdu, žiūrintys ta pačia kryptimi.”

Paklausta, kaip nusprendė savo profesiją sieti su švietimu, L. Bairašauskienė teigia, kad nors tai ir nebuvo jos svajonė, tačiau noras mokyti kitusją lydėjo dar nuo vaikystės. Jau tada būsima mokyklos vadovė kieme mokė savo draugus ir netgi turėjo improvizuotą baleto studiją.

„Visada norėjau dirbti su žmonėmis, jiems padėti, tačiau apie pedagogo darbą niekada negalvojau. Baigusi Vilniaus Simono Stanevičiaus vidurinę mokyklą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete pradėjau studijuoti anglų kalbą. Kadangi tuo metu labai trūko mokytojų, aš ir beveik visos mano grupiokės buvome pakviestos dirbti į mokyklas, tad jau nuo trečio kurso dirbau anglų kalbos mokytoja ir iškart supratau, kad esu būtent ten, kur ir turiu būti. Man labai patiko dirbti su vaikais, mačiau ir iki šiol matau tame didžiulę prasmę“, – teigia L. Bairašauskienė.

Tapusi anglų filologijos specialiste platesnio išsilavinimo ir žinių ji sėmėsi Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje bei įvairiuose kursuose ir seminaruose, vėliau – bestudijuodama švietimo vadybą magistrantūros studijose, kurios, anot L. Bairašauskienės, ją visiškai „panardino“ ir, siekdama gilinti savo žinias edukologijos srityje, ji įgijo ir socialinių mokslų srities edukologijos krypties daktaro laipsnį. Daugiau nei 20 metų dirbdama mokykloje, iš kurių – 3,5 metų direktorės pareigose, Lina teigia susidurianti ir su daugybe iššūkių.

„Susiduriame su tais pačiais iššūkiais, kaip ir visos Lietuvos ir pasaulio mokyklos – nuo mokytojų trūkumo, dialogo stokos, iki finansavimo problemų. Nors jis yra nemažas, tačiau poreikiai taip pat yra dideli – kasdien atsiranda vis daugiau įvairių edukacinių programų, yra didžiulė ugdymo medžiagos pasiūla ir noras atliepti tas naujausias tendencijas, kurioms reikia daugiau resursų nei šiuo metu yra suteikiama. Tačiau čia tenka prisiminti Viduramžių klasikus, kurie teigė, kad didžiausia kūryba gimsta iš bado – kai kažko neturi, pasitelki kūrybiškumą ir bandai įvairiais būdais suteikti mokiniams visas galimybes ir išspręsti kylančius iššūkius. Taip pat viena didžiausių problemų šiuo metu yra psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, klausimas, kaip vaikus nuo to apsaugoti bei palankaus emocinio klimato trūkumas“, – dalijasi mokyklos vadovė.

Paklausta, kaip, jos nuomone, metai iš metų keitėsi mokyklos, mokinių kartos ir darbas jose, L. Bairašauskienė teigia, kad dinamika yra jaučiama nuolatos, o pokyčiai – tiek teigiami, tiek ir neigiami.

„Kai pradėjau dirbti mokykloje (t.y. daugiau nei prieš 20 metų), mokiniai buvo labiau susikaustę, linkę mažiau atvirauti, buvo sunku su jais sukurti artimą ryšį, užmegzti kontaktą. Šių dienų mokiniai yra daug atviresni ir laisvesni, jie daug lengviau komunikuoja, išsako savo nuomonę ir lūkesčius. Žinoma, tam didžiulę įtaką daro geopolitinė situacija ir sovietinis šleifas – šiandieniniai vaikai yra užaugę laisvoje Lietuvoje ir nėra patyrę tam tikrų dalykų, kuriuos teko patirti praeities kartoms. Tačiau mokiniai, kuriuos pamačiau pradėjusi dirbti, buvo daug kūrybiškesni. Šiandien jie yra per daug įtraukti į informacinių technologijų liūną ir noro kurti, keisti pasaulį, tobulėti pristinga. Pati mokykla taip pat labai keičiasi ir tai natūralu – keičiamės mes, keičiasi visas pasaulis, požiūris, kam, visgi, ta mokykla yra skirta. Šiandieninės ugdymo įstaigos yra skirtos vaikams, kad jie galėtų save atrasti, kurti ir tobulėti kaip asmenybės“, – teigia L. Bairašauskienė.

Ne paslaptis, kad tokiai aplinkai sukurti itin svarbus mokyklos vadovo vaidmuo – jis turi didelę įtaką visos organizacijos rezultatams, o kryptingas jo darbas ir lyderystė gali daryti įtaką ir pačių mokinių pasiekimams. Kalbėdama apie tai, koks visgi turėtų būti mokyklos vadovas, L. Bairašauskienė teigia, kad nors kiekvienai ugdymo įstaigai ir jos bendruomenei reikia skirtingų vadovų, vienos svarbiausių lyderio savybių yra atvirumas, supratingumas bei gebėjimas dalyvauti dialoge. Vadovas turi būti matomas bendruomenei, pats būti visavertis jos narys bei žinoti, kuo ji gyvena, kartu kurti tokią mokyklą, kurioje būtų gera.

Vilniaus Maironio progimnazijos vadovė pasidalijo ir didžiausiais tikslais bei ateities projektais, kuriuos norėtų įgyvendinti savo mokykloje: „Planų ir įvairiausių vizijų turiu tiek, kad turbūt vieno gyvenimo nepakaktų juos visus įgyvendinti. Šiuo metu pagrindinis tikslas, kurį pamažu įgyvendiname, tai siekis tapti Tarptautinio bakalaureato mokykla – esame mokykla kandidatė vykdyti pradinio ugdymo programą būtent pagal šią sistemą. Taip pat norisi tęsti įvairias veiklas, dar labiau atnaujinti ugdomąsias aplinkas, kad mokiniai mokykloje jaustųsi emociškai ir fiziškai saugūs, sudaryti visas sąlygas mokytis ir tyrinėti. Noriu, kad mūsų mokyklos mokiniai būtų atviri, kūrybiški, nebijotų rizikuoti, būtų savivaldūs bei atsakingi ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio piliečiai. Visa mūsų progimnazijos pedagogų komanda stengiasi, kad kokybiškas, visavertis, kosmopolitinis, pasaulinius švietimo standartus atliepiantis ugdymas būtų prieinamas ne tik privačių mokyklų auklėtiniams. Ta linkme keliaujame kartu su visa mokyklos bendruomene ir, manau, mums puikiai sekasi.“