Šiaurietiško ugdymo pamokos: ką Vilniaus mokytojai atrado Suomijoje

Kaip pasirengti spręsti problemas, su kuriomis dar nesame susidūrę? Kaip padėti mokiniams įgytas žinias taikyti kūrybingai ir plačiai, o ne vien tik pagal vadovėlio rėmus? Kaip peržengti klasės ribas ir mokymosi procesą perkelti į realų pasaulį? Tradiciniai mokymo būdai ne visada atliepia šiuolaikinių ir ateities iššūkių keliamus poreikius. Tyrimai rodo, kad vis aktualesnės tampa kompetencijos, kurios ugdo ne tik žinias, bet ir gebėjimą jas taikyti įvairiose situacijose, stiprina savarankiškumą, bendradarbiavimą, kritinį mąstymą. Vienas iš tokią kryptį siūlančių metodų – Fenomenais grįstas ugdymas (FGU), kuris tapo vienu iš pagrindinių Suomijos švietimo sėkmės pamatų. Šiandien šio ugdymo modelio įkvėpti sprendimai jau diegiami ir įvairiose Vilniaus mokyklose.

Šiaurietiška ugdymo metodika „Edu Vilnius“ ir „Kūrybingumo mokyklos“ iniciatyva Vilniuje taikoma ne vienerius metus, o šiemet šį itin turiningą metodą visus metus turėjo galimybę išbandyti 17 Vilniaus mokyklų bei dar dešimtys pavienių mokytojų. „Žiburio“ pradinė mokykla, Šv. Kristoforo, Pilaitės ir „Žaros“ gimnazijos, darželis-mokykla „Vilija“ bei Sausio 13-osios progimnazija šiais mokslo metais ne tik intensyviai taikė metodo principus savo ugdymo veiklose, bet ir turėjo galimybę stažuotis Suomijos partnerių mokyklose.

Balandžio mėnesį dvi Vilniaus mokytojų vizito Tamperėje grupės lankėsi šiuolaikinėse ugdymo įstaigose, klausėsi paskaitų apie Suomijos švietimo sistemą, stebėjo tarpdisciplininio ir fenomenais grįsto mokymosi praktikas bei diskutavo su kolegomis iš užsienio apie galimybes šias idėjas pritaikyti savo mokyklų kasdienybėje.

Suomijos švietimo sistema palieka įspūdį dėl savo paprastumo, bet tuo pačiu – gilaus apgalvotumo ir tvirtų vertybinių pamatų. Vienas svarbiausių principų – lygybė ir pasitikėjimas. Ugdymas visais lygmenimis yra nemokamas, visos mokyklos finansuojamos valstybės, o mokinių pasiekimų skirtumai tarp mokyklų yra minimalūs. Suomijoje galioja principas: „mokykla arčiausiai namų yra geriausia mokykla“.

Sistema taip pat išsiskiria požiūriu „mažiau yra daugiau“ (vaikai pradeda mokyklą sulaukę 7 metų, namų darbų kiekis nedidelis ir pan.), didelis dėmesys skiriamas vaikų savijautai, žaidimui, menams ir praktiniams įgūdžiams – trečdalį ugdymo turinio sudaro meniniai ir praktiniai dalykai, tokie kaip tekstilė, medžio apdirbimas, elektronika ar maisto gamyba.

Mokytojai Suomijoje yra itin gerbiami, jiems suteikiama autonomija patiems rinktis mokymo metodus, temas, vertinimo būdus bei bendradarbiavimo formas. Valstybinės patikros ar inspekcijos čia nėra – vietos savivaldybės, mokiniai ir tėvai tiesiog... pasitiki mokytojais.

Suomiškasis ugdymas orientuotas į gyvenimui reikalingų įgūdžių formavimą, o ne tik akademinius rezultatus ar testus. Pabrėžiamas ne tik žinojimas, bet ir gebėjimas bendradarbiauti, kūrybiškai mąstyti, kurti, prisitaikyti. Visa tai grindžiama nuolatine moksline analize ir naujų sprendimų ieškojimu – Suomijoje švietimas nuolat tobulinamas remiantis tyrimais ir praktika.

Stažuotės metu didelis dėmesys buvo skiriamas praktiniams mokymo metodams, ypač tarpdisciplininiam ugdymui ir FGU, kuris Suomijoje taikomas nuo pat ankstyvojo ugdymo. Jo esmė – ne dėstyti atskirus mokomuosius dalykus, o tyrinėti reiškinius, kurie yra prasmingi realiame pasaulyje: vandens reikšmė gyvenimui, emocijų įtaka elgesiui, klimato kaita, gerovė, tvarumas ir kt.

Mokiniai mokosi per tyrinėjimą, patys kelia klausimus, ieško atsakymų, kuria projektus. Pavyzdžiui, nagrinėjant temą „Vanduo kaip fenomenas“, integruojamos gamtos mokslų, geografijos, meno, etikos žinios. Mokytojo vaidmuo čia – ne tiek dėstytojo, kiek proceso fasilitatoriaus, kuris padeda mokiniams tyrinėti, atrasti ir reflektuoti.

Fenomenų pasirinkimas ir projektų struktūra yra lankstūs. Jie gali būti įgyvendinami tiek vienoje pamokoje, tiek kaip ilgalaikiai projektai, apimantys kelis dalykus. Dažnai naudojamos neformalios erdvės – gamta, bendruomenė, įmonės, t. y. mokymasis vyksta ir už klasės ribų.

Pagal Suomijos nacionalinę mokymo programą, kiekviena mokykla kiekvienais metais privalo įgyvendinti bent 1–2 tarpdisciplininius projektus, kuriuose integruojami keli mokomieji dalykai. Šių modulių temos dažniausiai yra plačios – „Gerovė“, „Kalbos ir kultūra“, „Gamtos apsauga“, „Mano aplinka“, „Geri įpročiai“ – tai leidžia įvairiai interpretuoti ir įtraukti tiek gamtos mokslus, tiek menus, kalbas ar socialinius dalykus.

Tokie moduliai ne tik gerina žinių taikymą, bet ir stiprina vadinamąsias perkeliamąsias kompetencijas – XXI a. reikalingus įgūdžius: bendradarbiavimą, kūrybingumą, pilietinį aktyvumą, kultūrinį sąmoningumą, aplinkosaugą, gebėjimą mokytis visą gyvenimą.

Abiejų metodų atveju, didelis dėmesys skiriamas ne tik galutiniam rezultatui, bet ir visam mokymosi procesui. Dažnai naudojami savęs ir tarpusavio vertinimai, mokiniai patys padeda kurti vertinimo kriterijus. Vertinama ne tik, ką mokinys žino, bet ir kaip dirba, kokius šaltinius naudoja, kaip bendradarbiauja su kitais.

Šie mokymosi metodai, kuriuos iš arti stebėjo ir analizavo Vilniaus mokytojai, atskleidė, kad šiuolaikinis ugdymas gali ir turi būti daugiau nei vien kryptingas žinių perdavimas. FGU ugdo ne tik akademinį žinojimą, bet ir gebėjimą susigaudyti kompleksiškame pasaulyje, mąstyti plačiai ir sistemiškai, spręsti realaus gyvenimo problemas. Tai yra mokymas gyventi, o ne tik ruoštis testams. Kūryba, savarankiškas mąstymas, bendradarbiavimas, emocinis raštingumas – visos šios kompetencijos šiandien tampa būtinos, o jų ugdymas neatsiejamas nuo atviros, lankščios ir mokiniui prasmingos mokymosi aplinkos. Stebint, kaip šie principai sėkmingai veikia Suomijoje, atsiranda dar daugiau motyvacijos ieškoti būdų, kaip tą patirtį kūrybingai perkelti į Lietuvos mokyklų kontekstą – ne kaip kopiją, o kaip įkvėpimą kurti savitą, vaiką stiprinančią ugdymo kultūrą.

Įspūdžiais pasidalino „Kūrybingumo mokykla“

Vizitai į Suomijos mokyklas yra pedagogų kompetencijų tobulinimo programos „Fenomenais grįstas ugdymas“ dalis. Programą Vilniaus ugdymo įstaigose „Kūrybingumo mokykla“ vykdo bendradarbiaujant su „Edu Vilnius“ ir įgyvendinant projektą „Tūkstantmečio mokyklos I“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos „NextGenerationEU“ lėšomis.