Pilietiškumo ugdymui – dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimas mokyklose

Praėjusiais metais, bendradarbiaudami su „Transparency International“ Lietuvos skyriumi, „Edu Vilnius“ kvietė Vilniaus mokyklas išbandyti dalyvaujamąjį biudžetą. Ši priemonė – tai būdas kartu su mokiniais spręsti dėl viešųjų lėšų panaudojimo. Mokiniai patys siūlo idėjas mokyklai ir balsuodami renka labiausiai patikusias, kurios bus įgyvendintos. Kiekvienai dėjai įgyvendinti skiriama tam tikra lėšų suma. 

Į kvietimą atsiliepė 12 mokyklų, kurioms Vilniaus miesto savivaldybė skyrė po 1 500 Eur. Taip pat pačios mokyklos pridėjo papildomų lėšų. Mokykloms buvo rengiami mokymai, konsultuojama viso proceso metu, tačiau palikta daug laisvės savo nuožiūra organizuoti idėjų atrinkimą, pristatymą, balsavimą bei įgyvendinimą. 

Šių metų vasario mėnesį „Edu Vilnius“ subūrė projekte dalyvavusių mokyklų bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovus ir partnerius „Transparency International“ bendram projekto aptarimui. Visos 12 dalyvavusių mokyklų teigiamai vertina savo dalyvavimo patirtį ir mato projekto naudą ugdant mokinių gebėjimus efektyviai dalyvauti savo bendruomenės sprendimų priėmime, finansinį raštingumą, sukurti projektą nuo idėjos iki įgyvendinimo ir argumentuoto jos pristatymo ir kitas kompetencijas. Generuojant idėjas, mokinių buvo prašoma įvertinti jų atitikimą tvaraus vartojimo aspektu. 

Renginį pradėjo Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Daiva Mikulskienė pristatydama Vilniaus savivaldybės mastu įgyvendinamą dalyvaujamojo biudžeto modelį „Dalyvauk!“, kurio dėka jau įgyvendintos tokios miesto bendruomenių pasiūlytos idėjos kaip lauko sporto komplekso įrengimas Naujininkuose, legali gatvės piešimo sienelė Gerovės parke ir Ribiškių saulėlydžio stebėjimo vietelė ir kt. 

Mokyklos yra didelės ir stiprios bendruomenės, kuriose išugdyti vaikai tampa savo miesto atstovais – aktyviais arba ne. Tad labai svarbu ar jie dar mokykloje susipažins su bendruomenių kūrimu, savo įtaka sprendimų priėmime, galimybėmis inicijuoti pokyčius. Didelė tikimybė, kad mokykloje išbandę dalyvaujamąjį biudžetą vėliau įsitrauks į projektus ir savo seniūnijoje. 

„Transparency International“ atstovės Aistė Rinkevičiūtė ir Ingrida Kalinauskienė, apžvelgdamos visų mokyklų patirtis, pateikė 3 rekomendacijas įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą: 

1. Skirti pakankamai laiko. Šį kartą projektas buvo įgyvendinamas per 2 mėn. Visų mokyklų patirtis parodė, jog trukmė turėtų būti maždaug 3–4 mėnesiai, kad būtų galima geriau pasiruošti, skirti daugiau laiko idėjų išsigryninimui ir įgyvendinimui.


2. Prieš prasidedant projektui pagalvoti apie savo mokyklos tikslus, nusimatyti aiškius, pamatuojamus rodiklius ir pagal tai paruošti projekto gaires, pvz. gerinti mikroklimatą pertraukų metu, o gal įgyvendinti idėją, reikalaujančią tęstinumo ir t. t.


3. Numatyti projektui skirtą laiką – kada bus prie jo dirbama: pertraukų metu ar po pamokų, per klasės valandėlę ar kurio nors dalyko pamoką.

Susitikime savo patirtimi taip pat pasidalijo dalis dalyvaujamąjį biudžetą išbandžiusių mokyklų. Kiekviena jų pati rinkosi, kurių klasių mokinius įtraukti, kaip atrinkti idėjas ir organizuoti balsavimą.

Dauguma mokyklų sako, jog projektas tinkamiausias 6–11 klasių moksleiviams, nors kai kur buvo įtraukiami ir pradinukai.

Dažniausiai buvo prašoma kiekvienos klasės pateikti po vieną idėją, kurios buvo arba visos pateikiamos balsavimui iškart arba prieš tai peržiūrimos, atrenkamos, kartais panašios net apjungiamos.

Balsavimas buvo vykdomas taip pat skirtingai: vienos mokyklos rinkosi balsavimą skaitmeninėmis priemonėmis, kiti naudojo balsavimo biuletenius. Daugelis mokyklų pasirinko į balsavimą įtraukti visą mokyklos bendruomenę. 

Sietuvos progimnazijos mokytoja pasidalino pastebėjimu, jog vaikai balsuoja ne tik už idėjas, bet ir už jų pristatymo formą, kuri jiems atrodo patrauklesnė. Taip pat pastebėta, kad neretai balsuojama už draugus, pasijautė stipri konkurencija ir nusivylimas komandų, kurių idėjos nelaimėjo, nors buvo panašios į laimėtojų. Tad kitą kartą įgyvendinant tokią veiklą mokytojai ieškotų būdų spręsti šias problemas, kad veikla jungtų, o ne skatintų konkurenciją.  

Mokytojos nuomone, svarbus yra ir auklėtojų įsitraukimas bei pagalba, o taip pat viešinimas mokyklos turimais kanalais, nes tokiu būdu mokiniai jaučia atgalinį ryšį, savo veiklos svarbą bendruomenei. Tai pat pastebėta, jog laimėtojams labai svarbu gauti jų pergalę pažymintį dokumentą ir siūlo nepamiršti pagaminti padėkos rašto. 

Maironio progimnazija agitavo moksleivius siūlyti idėjas, galinčias turėti naudos visai mokyklos bendruomenei. Vėliau, bendrame renginyje, buvo išrinktos ir pristatytos trys pagrindinės idėjos apjungiant panašias pasikartojančias. Taip visos klasės galėjo pajusti prisidėjusios, nelikusios kaip pralaimėtojos. Įgyvendinant laimėjusią idėją – sporto inventoriaus papildymą, šioje mokykloje taip pat prisidėjo ir pradinių klasių tėveliai – ieškojo tiekėjų, komunikavo ir pan. 

Pilaitės gimnazijoje labai akcentuotas projekto tvarumas. Čia laimėjo idėja apsodinti mokyklos aplinką įvairiais augalais, tad vaikai įtraukti į ilgalaikę aplinkos priežiūrą. Taip pat darbų pamokose meistraujami mediniai vazonų papuošimai bei specialios pagalvėlės, kurios bus naudojamos kaip paminkštinimai sėdėjimui apželdintoje zonoje. Moksleiviams už šias veiklas bus suteikiamos socialinės-pilietinės valandos.

Gimnazijos mokytojas sako, jog dalyvaujamasis biudžetas apjungia ne tik matematiką, ekonomiką, pilietiškumą, bet taip pat ir kitas disciplinas, Pilaitės gimnazijos atveju – technologijas bei biologoją – ir kad tokia veikla turėtų būti įtraukiama į formalųjį ugdymą. 

Vilniaus Ryto progimnazijos mokytoja papasakojo, jog jų mokykla dar prieš baigiamąjį renginį savo socialinio tinklo paskyroje skelbė projektų idėjas, kad visi galėtų geriau susipažinti su idėjomis ir apsispręsti už ką balsuoti. Tačiau balsavo stebėtinai mažai – tik apie trečdalį vaikų. Nepaisant to, mokytoja sako, jog projekto nauda neabejotina ir primygtinai siūlo įtraukti dalyvaujamąjį biudžetą į matematikos pamokas taip ugdant vaikų finansinį raštingumą. 

O štai Šv. Kristoforo progimnazija kaip tik džiaugėsi dideliu aktyvumu balsavime – net 90 proc. Tačiau vėlgi, atsakyti, kodėl skaičius toks gausus, sunku. Šiai mokyklai pasiteisino mažos komandos koncepcija: buvo lengviau komunikuoti, pasiskirstyti ir atlikti darbus. Dalyvaujamajam biudžetui buvo skiriamos klasės valandėlės. 

Konarskio gimnazijos direktorius pabrėžė kaip svarbu įgyvendinant tokį projektą komandoje turėti kūrybingą, aktyvų, entuziastingą žmogų ir nepamiršti jo už įdėtą darbą paskatinti. Tačiau pridūrė, jog tai nereiškia, kad personalas atlieka didžiąją darbo dalį. Kaip tik pas juos vaikai patys savarankiškai atliko viską nuo pradžios iki pabaigos, auklėtojams padedant kaip koordinatoriams, palaikytojams.

Kiek liūdnesnis pastebėjimas – kad kai kurie mokiniai, siekdami, kad jų idėja būtų išrinkta kaip geriausia, bando sumenkinti kitų idėjas, tad ties šiuo aspektu dar reikėtų padirbėti, kad tokios negatyvios konkurencijos projekte neliktų.

Pasibaigus pristatymams, diskusijos metu, mokyklų atstovai sutarė, jog įgyvendinant dalyvaujamąjį biudžetą išmokstama toli gražu ne vien finansinio raštingumo. Be jau anksčiau tekste paminėto tarpdiscipliniškumo taip pat buvo kalbama apie projekto naudą socialiniams, lietuvių kalbos įgūdžiams: bendravimo etiketui, rašybai, klausimų formulavimui. Visi taip pat pasikartojo, kad tikrai planuoja tęsti dalyvaujamąjį biudžetą savo mokyklose ir rekomenduoja išbandyti jį dar to dar nedariusias mokyklas.

Filmukas apie Vilniaus Gabijos progimnazijos patirtį įgyvendinant projektą.