Pedagogas Gintaras Inta: „Pamoka yra kur kas daugiau nei iš anksto suplanuotas ugdymo procesas“

Sostinė jau trečius metus stebina unikaliu projektu „Vilnius yra mokykla“, paverčiančiu miestą viena didele ugdymo erdve. Pamokos vyksta ant ledo, parkuose ar net ant stogų terasų. 44 proc. vykdytos apklausos dalyvių nurodė, kad mokytis už mokyklos ribų yra įdomiau ir motyvuoja labiau nei mokytis mokykloje. 

Vienas aktyviausių šios iniciatyvos dalyvių – Vilniaus Jeruzalės progimnazijos ir Meridiano licėjaus etikos ir filosofijos mokytojas Gintaras Inta, kurio vedamos pamokos, kaip teigia pats Gintaras, suteikia mokiniams galimybę mokytis kitaip – ne tik teoriškai, bet ir praktiškai, įsitraukiant į realias situacijas ir sprendžiant realius klausimus.

„Tai, jog mokymas yra daugiau nei profesija, supratau vos pradėjęs dirbti mokytoju. Mano įsitikinimu, pamoka – tai ne vien iš anksto techniškai suplanuotas ugdymo(si) procesas, bet įvykis, kuriame „susitinka“ idėjos ir patirtys“, – dalijasi G. Inta.

Mokytojo kišenėje – 15 netradicinių pamokų

Prie projekto „Vilnius yra mokykla“ pedagogas prisijungė nuo pat jo pradžios. Gintaras įsitikinęs – ugdymas negali apsiriboti vien klasės sienomis: „Man „Vilnius yra mokykla“ – tai dar neatrastų galimybių vieta, alternatyvios ugdymo(si) paradigmos išraiška. Mokiniams svarbu tyrinėti, kelti klausimus ir atrasti atsakymus realiame pasaulyje. Miestas – tai klausimų ir atsakymų erdvė.“

Nuo projekto pradžios Gintaras parengė net 15 išskirtinių pamokų sostinės erdvėse, apimančių etikos, filosofijos, aplinkosaugos, istorijos ir kultūros temas. Viena jų – „Vabzdžių viešbutis Bernardinų sode: svarbūs net ir patys mažiausi“. Ši pamoka leidžia mokiniams praktiškai tyrinėti ekologinius principus, suprasti ekosistemų pusiausvyrą ir biologinę įvairovę.
O štai Vilniaus universiteto auditorijose vykstanti pamoka „Debatai: individas ir visuomenė“ skatina mokinius diskutuoti apie asmens laisvės ir visuomenės gerovės santykį. Naudodami Karlo Poperio debatų metodiką, jie mokosi aiškiai reikšti savo mintis, argumentuoti ir priimti kitų nuomones. Tokia praktika lavina kritinį mąstymą, skatina dalyvauti viešose diskusijose bei formuoti pilietinę poziciją. 

G. Inta tikina, kad tokios pamokos yra kur kas labiau įtraukiančios nei tradicinis ugdymas. Anot jo, šis projektas suteikia naudos ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. 

„Mokiniams – tai galimybė mokytis, atrandant žinias, kurių vadovėliuose nerasi, bet kartu ir galimybė permąstyti savo asmeninius pasirinkimus kasdienybėje, savo santykį su gyvenamąja aplinka. Mokytojams šis projektas padeda „pamatyti“ ugdymą kitaip – atrasti naujus metodus, peržengti įprastines pamokos ribas ir kartu su mokiniais stebėti pasaulį patyriminio mokymosi būdu, atrasti asmeninį ryšį su juo“, – dalijasi etikos ir filosofijos mokytojas.

Anot Gintaro, jį motyvuoja ir pats ugdymo procesas, kuris peržengia tradicinių pamokų ribas ir leidžia mokiniams atrasti naują santykį su aplinka: „Vilnius yra mokykla“ suteikia galimybę plėtoti alternatyvias ugdymo paradigmas, transformuojant formalųjį mokymosi procesą į kūrybišką ir patyriminį mokymą(si) gyvose miesto erdvėse. Mane asmeniškai motyvuoja galimybė ne tik ugdymui įgalinti aplinką, iš kurios ateiname, bet ir padėti mokiniams ją atrasti naujai – kaip erdvę tyrinėjimui, refleksijai ir saviraiškai.“

Didžiausias iššūkis – keisti nusistovėjusias praktikas

Vis dėlto, toks ugdymo modelis, pasak G. Intos, reikalauja ne tik kūrybiško požiūrio, bet ir ryžto keisti nusistovėjusias praktikas.

„Iš patirties galiu pasakyti, jog didžiausias šio projekto iššūkis – savo paties įpročių, nusistovėjusių ugdymo praktikų keitimas. „Vilnius yra mokykla“ skatina peržengti įprastas ugdymo paradigmos ribas, o tai reikalauja atvirumo, lankstumo ir kūrybiškumo. Iššūkiu gali tapti laiko planavimas, aplinkos pritaikymas įvairiems mokiniams. Tačiau visi šie iššūkiai veda į augimą, skatina permąstyti ugdymo procesą ir ieškoti naujų didaktinių sprendimų, kurie geriau atlieptų mokinių poreikius ir šiuolaikinės visuomenės iššūkius“, – sako Gintaras.

Mokytojas įsitikinęs – ši iniciatyva turėtų veikti ne tik savivaldybės lygmeniu, bet tapti ir nacionalinio švietimo strategijos dalimi.

„Toks mokymosi formatas gali tapti tiltu tarp švietimo sistemos ir realaus pasaulio. Kai į mokymosi procesą įsitraukia įmonės, institucijos, vietos bendruomenės, mokiniai ugdosi praktiškai, o tai didina jų motyvaciją. Be to, bendradarbiavimas su įvairiomis organizacijomis padeda jaunuoliams geriau suprasti darbo rinką, atrasti savo stipriąsias puses ir aiškiau apsibrėžti karjeros kryptis“, – mintimis dalijasi G. Inta.