Įvyko projekto „Prasmingas atvirasis mokymas: mokyklos ir bendruomenės sąveika“ (MOST) baigiamasis renginys

Vasario 3 dieną „Energetikos ir technikos muziejuje“ šurmuliavo mokiniai ir mokytojai iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Čia jie susirinko pasidalinti gerosiomis praktikomis, kaip paskatinti savo bendruomenes taupyti energiją.

Šis susitikimas – projekto „Prasmingas atvirasis mokymas: mokyklos ir bendruomenės sąveika“ (MOST)  dalis. Projektas siekia apjungti mokyklas ir bendruomenes (šeimas, mokslininkus, piliečius, verslininkus ir kt.) sprendžiant aplinkosaugos problemas atliekų tvarkymo (2021 m.) ir energijos taupymo (2022 m.) srityse bei ieškant būdų, kaip savo bendruomenėje galima ieškoti tinkamiausių sprendimų.

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto direktorė dr. Sandra Kairė sveikindama susirinkusius citavo švedų aktyvistę Greta Thunberg: „Nei vienas nėra per mažas daryti pokyčius“. S. Kairė ragino ir toliau taip aktyviai, su užsidegimu žvelgti į energijos taupymo klausimus, nes kiekvienas, net mažiausias veiksmas turi įtakos mūsų ateičiai.

„Edu Vilnius“ direktorė Unė Kaunaitė pabrėžė, jog klimato atšilimo problema ir jos sprendimai neturi valstybinių sienų, ją spręsti turi visas pasaulis kartu. „Projekte jūs nebuvote vieni. Mokyklos Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Turkijoje ir kitose šalyse tuo pačiu metu kaip ir jūs galvojo, kaip savo bendruomenėje galėtų prisidėti prie pokyčio. Visi kartu mes galime pakeisti daugiau nei manome“, – drąsino U. Kaunaitė.

Renginį pradėjo Elektrum Lietuva atstovė Jūratė Rupšienė su pranešimu „Žalioji energetika Lietuvoje ir Europoje: kodėl tai būtinybė ir ko laukti artimoje ateityje?“. Pranešėja papasakojo, kaip Lietuva aprūpinama elektra, kokie yra tradiciniai ir atsinaujinantys elektros šaltiniai, Lietuvos siekiai energetikos srityje, apie Europos Žaliąjį susitarimą. „Beveik pusė Lietuvoje gaminamos energijos yra žalioji energija. Iki 2025 m. siekiame, jog tokios energijos galėsime pasigaminti tiek, kiek šaliai reikia ir jos mums nebereikės įsigyti iš kitų šalių“, – planais dalinosi J. Rupšienė.

Biznio mašinų kompanijos atstovas Kristupas Bagdonas renginyje dalyvavo su pranešimu „STEAM kūrybinės erdvės pritaikymas vartojimo mažinimui ir žalioji priemonė“ ir papasakojo apie energiją sutaupančius sprendimus versle, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą. Taip pat pasidalino patirtimi, kaip FabLab dirbtuvės gali prisidėti prie tvarumo, pvz. mokykloje suprojektuoti ženkliukus durų numeravimui – tai ir pamoka, ir fiziniai daiktai, kurių reikia, ir sutaupyti mokyklos kaštai.

Penkios mokyklos pristatė savo energijos taupymo receptus. Lopšelis-darželis „Lakštingala“ papasakojo, kaip šiltino sieną antrinėmis žaliavomis. Į procesą įsijungė ir darželio bendruomenė, vaikų tėvai. Visi rinko kiaušinių dėklus, kurie padėjo sutaupyti šilumos varžą ir atliko dekoratyvinę funkciją. Auklėtojos su vaikais atliko bandymus. Apjungta bendruomenė, patirtys, praturtintos ekspertų įžvalgomis. Pusė vaikų darželyje yra specialiųjų poreikių, jie taip pat buvo įtraukiami dekoruojant sieną.

Prienų Revuonos pagrindinė mokykla pasirinko vandens temą – kaip jį taupyti keičiant savo įpročius. Pirmiausia mokiniai atliko stebėjimą (bendraklasių, tėvų). Vėliau patys gamino lipdukus-priminimus apie taupymą. Taip pat mokiniai rinko informaciją, kiek vandens iššvaistoma veltui dėl neapsižiūrėjimo. Savo projekto patirtį ir rezultatus skelbė turimais kanalais, lipdukus nešėsi ir į namus.

Vilniaus Sietuvos progimnazija rinkosi saulės ir vėjo energiją. Mokykla į renginį net atsivežė Žaliojo namo projektą, kuriame ant stogo įrengtos veikiančios saulės baterijos.

Radviliškio Alksniupių pagrindinė mokykla tyrė, kiek sutaupytų energijos įrengus saulės kolektorių, vėliau patys jį konstravo ir pavasarį pastatys mokyklos žaliojoje zonoje. Lankstinukai buvo skirti miestelio bendruomenei, kaip ir lipdukai, kurie bus klijuojami ant saulės kolektorių.

Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija pristatė savo projektą energijos taupymo tema. Atliko eksperimentus, švietė visuomenę, kad net maži dalykai, nedidelės pastangos gali duoti didelius rezultatus.

Renginio pabaigoje visi dalyviai buvo kviečiami balsuoti ir išrinkti įdomiausią ir prasmingiausią pristatytą projektą. Šiuo projektu tapo ir galimybę deleguoti atstovą pasidalinti projekto patirtimi Olandijoje gavo Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinė gimnazija. Sveikiname!

MOST projektas yra finansuojamas Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020“ lėšomis. Projektą įgyvendina 23 institucijų iš 10 Europos šalių konsorciumas. Projektą koordinuoja Freiburgo ugdymo mokslų universitetas, Lietuvoje projekto partneriai yra Vilniaus universitetas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (įgyvendintojas – EDU Vilnius).