Įvyko projekto „Pavaduotojų akademija” baigiamieji renginiai

Lapkričio 23-24 dienomis vyko projekto „Pavaduotojų akademija” baigiamieji renginiai, skirti bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų pavaduotojams. Seminarų metu apibendrinti 2021 m. vykę projekto renginiai, vyko diskusijos su mokslininkais ir švietimo politikais apie švietimo aktualijas ir vadovo vaidmenį.

Lapkričio 23 d. vykusiame Pavaduotojų akademijos baigiamajame renginyje pranešimą apie ugdymo turinio reformą skaitė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė dr. Jolanta Navickaitė. Pranešimo metu Jolanta dalinosi aktualijomis apie ugdymo turinio atnaujinimo poreikį, pristatė tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos OECD duomenis, kalbėjo apie ugdymo turinio atnaujinimo principus ir kryptis, orientuotus į asmens savybių ir vertybių ugdymą, atnaujintas bendrąsias programas, mokymo(si) priemones, profesinio augimo galimybių įvairovę. Ekspertė įvardino mokyklų vadovų lyderystę , ruošiantis atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimui.

Tema apie mokyklos vadovą – vykdytoją ir (ar) kūrėją kalbėjo MRU Viešojo administravimo instituto profesorė, „Švietimo ir mokslo politika ir vadyba“ magistro studijų programos vadovė prof. dr. Jolanta Urbanovič. Pranešimo metu pristatyti mokyklos vadovo vaidmenys, sėkmingo vadovo veiklos veiksniai, mokyklų vadovo lyderystės ir kūrybiškumo stiprinimo kryptys, vadovo vaidmenų transformacija pandemijos kontekste ir lyderystės ateitis. Profesorė akcentavo, jog realioje praktikoje reta vadovų, kurie užimtų vieno ar kito vaidmens charakteristikas, todėl turėtų būti siekiama abiejų pozicijų kombinacijos. Lektorė kalbėjo apie švietimo įstaigų lyderių rengimo sistemą ir pagrindinius jos akcentus: rengimą, atranką, karjerą ir paramą.

Lapkričio 24 d. vykusiame ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų pavaduotojų akademijos baigiamajame renginyje sveikinimo žodį tarė Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė. Pasak jos, šiandien gyvename kupiname pokyčių, naujovių ir kūrybiškumo pasaulyje, todėl svarbu nuolat gilinti žinias, augti ir tobulėti. „Būtent ši akademija suteikia labai geras sąlygas tobulėti. Akademijoje dalyvavo daugiau nei 125 ikimokyklinių ugdymo įstaigų pavaduotojai, tikiuosi, kad ne vienas iš jų ateityje taps vadovu.“ – teigė Edita Tamošiūnaitė.

Aktualijas apie ankstyvąjį vaikų ugdymą dalyviams pasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė. Specialistė pristatė 2021-2030 m. švietimo plėtros ikimokyklinio ugdymo programos siekį, kalbėjo apie įteisintą visuotinį ir privalomą ikimokyklinį vaikų ugdymą, papildomą ikimokyklinių įstaigų (darželių) steigimą ir jų modernizavimo poreikį šalyje. Ekspertė dalyvius supažindino su LRV programos priemonių planu, numatyta priešmokyklinio ugdymo programa ir apie tai, kas šiuo metu diskutuojama ir (ar) keičiama vaikų ugdymo programoje, akcentavo kvalifikacinius reikalavimus pedagogams bei galimybes jiems tobulėti. Pranešimo metu buvo pristatytos ateities perspektyvos, kuriose paminėtas siekis atnaujinti atnaujinti ikimokyklinio ugdymo turinį, sukurti įrankius ankstyvajam vaiko poreikių įvertinimui.

Pranešimą apie mentorystę švietimo įstaigose skaitė Vilniaus Santariškių l/d direktorė, MRU edukologijos m. krypties doktorantė, švietimo supervizorė ir mentorė Asta Januškevičiūtė. Asta dalinosi savo mentorystės patirtimi, pristatė mentorystės sampratą, prasmę ir naudą. Specialistė tikino, jog tikslingai suplanuotas mentorystės procesas gali sukurti teigiamą rezultatą kokybiškam vaikų ugdymui. Pasak jos, mentorystės, pradedančiojo pedagogo stažuotės procesas yra ilgas, o jo metu didžiausi pokyčiai vyksta pradedančiojo pedagogo suvokime, kuomet jis tiesiogiai dirba su vaikais, kurdamas integralų ugdomąjį procesą. Mentorystė skirstoma į tris pagrindinius veiksnius: kokie pagrindiniai jos tikslai, kaip turėtų vykti procesas ir kokio rezultato siekiama. „Mentorystės sėkmė priklauso nuo pačios švietimo įstaigos tikslo ir suvokimo, kokia ji nori būti. Sėkmingesnis proceso įsitvirtinimas egzistuoja tose įstaigose, kur organizacijos kultūrą vienija vienodas suvokimas, pedagogai jaučiasi stipresni per pirmuosius darbo metus, jaučia pagalbą, paramą, įgija žinių jį lydint stipriam pedagogui, kuris jau turi kompetencijų.“ – teigė Asta.

Susitikimų pabaigoje renginio dalyviai diskutavo ir apibendrino savo patirtį Pavaduotojų akademijos vykusiuose renginiuose. Dalyviai džiaugėsi renginių formatu, įgytomis žiniomis, bendryste. Mokyklų vadovų pavaduotojai  įvardino, kad kitąmet tikėtųsi seminarų apie hibridinio mokymo patirtis, įtraukųjį ugdymą, streso įveikos strategijas, perdegimo sindromo atpažinimą, tėvų įtrauktį, edukacinių erdvių išnaudojimą ir kt. Ikimokyklinių įstaigų renginio dalyviai matytų vertę tokiose temose kaip dokumentų valdymas, vertinimas ir įsivertinimas, metinių pokalbių svarba, asmens duomenų apsauga. Diskusijas vedė MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, „EdTech Vadyba mokykloje“ magistro studijų programos vadovas prof. dr. Romas Prakapas, MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto dekanė, sertifikuota supervizorė prof. dr. Odeta Merfeldaitė, MRU Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentė, „EdTech Karjeros valdymas“ magistro studijų programos vadovė doc. dr. Asta Railienė.