Įvyko konferencija „Kiek Vilniaus Vilniaus mokyklose?“

Spalio 4 d. vyko „Edu Vilnius“ organizuojama konferencija „Kiek Vilniaus Vilniaus mokyklose?“, kvietusi diskutuoti apie miesto įtraukimą į mokyklos gyvenimą.  

Susirinkusius konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.  

„Ne švietimas mokyklos pastate, o mokymasis kartu visą gyvenimą tampa pagrindu švietimo sistemoje. Neseniai Vilnius laimėjo „Bloomberg Philanthropies“ konkursą su projektu, kurio vienas iš esminių uždavinių – perkelti mokymąsi iš mokyklos pastato į mokymąsi už jo ribų: Vilniaus miesto gatvėse, muziejuose, gamyklose ir kitose erdvėse. Išsikėlėme šūkį, kad Vilnius yra mokykla. Tad atsakymas, kiek Vilniaus yra Vilniaus mokyklose – šimtas procentų. Nes miestas ir mokykla yra tas pats. Miestas atsirado todėl, kad žmonės pradėjo burtis drauge, mokytis kartu ir kurti geresnius dalykus. Mokykla irgi turėtų apimti buvimą ir mokymąsi kartu bei vienas iš kito“, – teigė Vilniaus miesto meras.   

Šia tema pranešimus skaitė ir įžvalgomis dalinosi švietimo ekspertė, „Edu Vilnius“ vadovė Unė Kaunaitė, politologas Linas Kojala, menininkė Jolita Vaitkutė, kalbininkė, profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė, visuomenininkas, mokytojas Vytautas Toleikis.    

Pranešimą tema „Kiek Vilniaus Vilniaus mokyklose?“ U. Kaunaitė pradėjo nuo minties, kad ne tik žmonės kuria miestus, bet ir miestai kuria žmones. Todėl ugdymo procese negalima palikti vietos nuošalyje. Atnaujintose ugdymo programose nuo kitų metų atsiranda 30 procentų pasirenkamojo turinio, tai tampa galimybe lokalizuoti turinį ir taip atliepti gerąsias pasaulines praktikas, kurias pabrėžia UNESCO ar diktuoja suomių švietimo sistema.  

Anot „Edu Vilnius“ vadovės, vienas iš būdų kaip Vilniaus mokykloms įtraukti lokalų turinį – dalyvauti šiemet startuosiančiame „Vilnius yra mokykla“ projekte, kurio tikslas – 10 proc. pamokų perkelti už mokyklos ribų. Siekiant tai paversti realybe, šiuo metu kuriama internetinė platforma, kurioje mokytojai galės lengvai rasti naudingus pamokų planus ir mieste vykstančias pamokas. U. Kaunaitė taip pat pasidalino fenomenais grįsto ugdymo pilotu, kuris skatina tarpdalykiškumą ir taip pat padeda mokytojams integruoti vietos kultūrą į savo pamokas. Po sėkmingo piloto pavasarį, šiemet jau 10 Vilniaus mokyklų diegs šią praktiką. 

Konferencijoje tema „Kokį vilnietį formuoja geopolitiniai iššūkiai?“ įžvalgomis dalinosi politologas Linas Kojala. Politikos ekspertas analizavo globalios galios pusiausvyros kitimą, Rusijos agresiją ir Ukrainos teritorijos aneksiją, pabrėždamas, kad į karą Ukrainoje galima žvelgti per teigiamą, neigiamą ir bjauriąją puses. Pranešimo pabaigoje politologas pabrėžė, kaip pastarieji veiksniai formuoja vilniečių vertybes ir naują požiūrį į savo tapatybę - formuoja aktyvų, demokratišką miestietį.  

Savo patirtimi nuo mokyklos suolo iki šių dienų pasidalino menininkė Jolita Vaitkutė. Pranešimo metu J. Vaitkutė akcentavo mokyklą, kurioje iki šiol sėkmė matuojama dešimtukais. Prieštaraudama šiam įsitikinimui, menininkė pasidalino savo istorija, kurios sėkmę lėmė ne geri pažymiai, o užklasinės veiklos, galimybė realizuoti savo gebėjimus meninėje veikloje ir tokiu būdu įsitvirtinti darbo rinkoje. J. Vaitkutė pabrėžė, jog Vilniaus mokyklos turi rodyti pavyzdį kitoms mokykloms, raginti keisti požiūrį į nusistovėjusią tvarką, kad sėkmingu žmogumi gali būti tik tas, kuris mokykloje sugebėdavo gauti gerus pažymius. Toks mąstymas skatina mokinius užsidaryti, trukdo iki galo atsiskleisti ir gali užgniaužti jų turimus gebėjimus. 

Apie Vilniaus kalbos reikšmę pranešimą skaitė kalbininkė, profesorė dr. Loreta Vaicekauskienė. Profesorė kalbėjo apie Vilnių kaip jaunimo traukos centrą, kurį vis papildo atsikraustydami žmonės iš įvairių Lietuvos miestelių, o kartu su savimi atsiveža ir vietinę (regiono) kalbą. Vienas iš aspektų, kuriančių kiekvieno miesto tapatybę – tai vietinė kalba ir tarmė. Daugelis asocijuoja lietuvių kalbos idėją su Vilniaus miestu. Anot profesorės, lietuvių kalba atpažįstama kaip didmiesčio Vilniaus kalba, o dėl savo prestižo vis labiau plinta ir yra perimama vartotojų.  

Konferencijos pranešimų dalį užbaigė visuomenininkas, mokytojas Vytautas Toleikis. Anot mokytojo, kiekviena sostinės mokykla privalo formuoti vilnietiškąją tapatybę. Mokytojas pasidalino savo praktine patirtimi – jis jau daugiau nei dešimtmetį kartą per savaitę su mokiniais apsilanko įvairiose miesto erdvėse ir sudaro galimybes vaikams susipažinti su Vilniuje gyvenančiais kūrėjais, rašytojais, menininkais. Pasak visuomenininko, Vilnių kuria žmonės – pastatai keičiasi, tačiau didžiausia vertybę sukuria patys vilniečiai. Mokiniai bendraudami su žmonėmis užmezga santykį, o tuomet ateina supratimas ir apie jų darbus, kūrybą ir istoriją. 

Po pranešimų dalies konferencijos dalyvių laukė diskusija tema „Kaip aš kaip mokytojas galiu įtraukti Vilnių į savo pamokas?“. Joje dalyvavo miesto antropologė Jekaterina Lavrinec, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Andželika Aleksandravičiūtė ir mokytojas, eseistas, kultūrininkas Vytautas Toleikis. 

Kaip teigė J. Lavrinec, miestas apipintas įdomiausių istorijų, todėl būtinai sudaryti mokiniams sąlygas tyrinėti miestą ir tai užmegzti su juo emocinį santykį. Jai pritarė ir mokytoja A. Aleksandravičiūtė, kuri pabrėžė, jog mokant mokinius vien tik klasės ribose procesas prilyginamas savotiškam „inkubatoriui“, o tai apriboja galimybes platesniam mokinių žinojimui, svarbių dalykų tyrinėjimui. Anot mokytojos, pažintis su biblioteka, šalia esančio miško istorija, kelionė pėsčiomis iki senamiesčio sukuria terpę mokytis ir pasinerti į pažinimą kartu. Kultūrininkas V. Toleikis pabrėžė, jog mokymasis mieste turi prilygti tęstinei veiklai – viena istorija papildo kitą ir padeda kurti visapusį paveikslą.  

Diskusijos metu dalyviai analizavo, ką reiškia būti Vilniaus patriotu, kaip Vilniaus pažintis ir patyrimas susijęs su meile miestui. Svarbus veiksnys, lemiantis mokymąsi mieste – tinkamas mokytojų ir mokyklos pasiruošimas: svarbu, jog į tokių pamokų planavimo procesą įsitrauktų mokytojai, mokyklos administracija. Svarbu pakeisti iki šiol įsigalėjųsį mąstymą, kad tokio tipo mokymasis ir kelionė į miestą prilygsta ekskursijai ar gali būti priskiriama tik neformaliam ugdymui. 

Muzikinį sveikinimą susirinkusiems konferencijos dalyviams skyrė dainuojamosios poezijos kūrėja ir atlikėja Ieva Narkutė. 

Visą konferencijos vaizdo įrašą kviečiame žiūrėti nuorodoje: Konferencija „Kiek Vilniaus Vilniaus mokyklose?“ 

Sauliaus Žiūros ir Luko Balandžio nuotraukos.