Įtraukusis ugdymas, kitataučių vaikų ugdymosi ypatumai bei integralus STEAM ugdymas ikimokykliniame amžiuje: Estijos ir Suomijos patirtys

2024 m. gegužės 5–11 dienomis Vilniaus miesto savivaldybės Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialistai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovai stažavosi Suomijoje (Helsinkyje) ir Estijoje (Taline). Stažuotė organizuota įgyvendinant „Edu Vilnius“ mokymų projektą „Įtraukusis ugdymas, kitataučių vaikų ugdymosi ypatumai bei integralus STEAM ugdymas ikimokykliniame amžiuje“, kurį finansavo Vilniaus miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo mokyklų vadovams tobulinti skirta mobilumo programa. Šis vizitas yra pirmasis iš planuojamų mokymosi veiklų.

Šios praktikos tikslas – pasitobulinti įtraukiojo ugdymo organizavimo, universalaus mokymosi dizaino metodikos diegimo, ugdymo aplinkų kūrimo, kitataučių vaikų ugdymo modeliavimo, STEAM ugdymo metodo plėtojimo srityse Helsinkio ir Talino ikimokyklinio ugdymo mokyklose. Pažangios ugdymo praktikos pažinimas ir sėkmingai veikiančio ikimokyklinio ugdymo sektoriaus nustatymas užtikrintų ankstyvojo ugdymo paslaugų prieinamumą bei kokybę Vilniaus miesto gyventojams ir sudarytų patrauklias sąlygas ikimokyklinio ugdymo sektoriaus plėtrai. 

Stažuotės metu siekėme susipažinti su Helsinkio ir Talino miestų ikimokyklinio ugdymo organizavimo, ugdymo turinio planavimo principais, analizavome socialinio-emocinio, įtraukiojo ugdymo paslaugų įvairovę, ieškojome sėkmės pavyzdžių formuojant tarpinstitucinio bendradarbiavimo modelį specialiųjų poreikių vaikų pasiekimų stebėsenos, vertinimo, tėvų švietimo ir konsultavimo, kitataučių vaikų ugdymo srityse.

Pirmą stažuotės dieną aplankėme Espo (Suomija) ikimokyklinio ugdymo mokyklas. Šio miesto darželiai plėtoja visuotinio ugdymo kryptį, taiko ugdomojo planavimo metodiką, erdves kuria pagal universalaus dizaino metodiką, plėtoja multikultūrinio ugdymo strategiją. Ugdymo programos gairės formuluojamos nacionalinio lygio programoje (ECEC), ugdymo turinys kuriamas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir lūkesčius (formuluojamas individualus ugdymosi planas). Vyrauja kontekstinės erdvės ir lėtas ugdymas. Vaiko pasiekimai vertinami pagal ūgties požymius, giliai reflektuojami ir pristatomi vaikų tėvams. Stebėtos patirtys buvo analizuojamos ir gilinamos organizuotose diskusijose. Nedidelių konferencijų metu diskutavome su pranešėjais ankstyvojo amžiaus vaikų socialinių-emocinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo Suomijoje bei mokymosi aplinkos ir vaikų inicijuoto (savivaldžio) mokymosi klausimais.

Antrą stažuotės dieną praleidome Keravos (Suomija) mieste. Tai ketvirtas miestas pagal gyventojų skaičių ir jame veikia 20 ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Visi darželiai taiko lauko pedagogikos didaktinį modelį, sveikos gyvensenos ir vaiko gerovės principus. Vizito metu analizavome šias ugdymo proceso organizavimo problemines sritis: kitataučių vaikų socializacija ir ugdymas, įtraukusis ugdymas ir savipagalbos / savirūpos planų rengimas, vaiko individualus ugdymosi planas ir jo sąsajos su Nacionaline (ECEC) ugdymo programa.

Trečią stažuotės dieną lankėmės Albergo darželyje Espe. Čia ugdymas vyksta suomių / švedų kalba. Direktorė pristatė kontekstines erdves, kur vaikai atranda patyriminių žinių gaires, aktyviai žaidžia ir tyrinėja, mokosi socialinių emocinių įgūdžių. Įspūdį padarė skandinaviškas dizainas ir ergonomiškas ugdomosios aplinkos pritaikymas vaikų poreikiams ir lūkesčiams tenkinti. 
Trečiojoje konferencijoje Inopolio verslo centre Helsinkio universiteto doktorantė Essi Stranden pristatė kokybės, vertinimo ir pedagoginės dokumentacijos rinkimo koncepciją. Pastebėjome, kad išskirtos įsivertinimo sritys padeda mokytojoms nuolat tobulinti ugdymo procesą bei rūpintis vaikų ugdymo kokybe, ugdomosios aplinkos turtinimu. Lektorė Heidi Wartiainen pratęsė diskusiją apie žaismingą mokymąsi ir skaitmeninę pedagogiką. Mes susipažinome su didaktiniu įrankiu „Paukštelis Pikkuli" (jo paskirtis – socialinių emocinių kompetencijų ugdymas).

Ketvirtą stažuotės dieną atvykome į Estiją. Aplankėme du Talino darželius – RABARUBLIK ir RANNAKU, kuriuose stebėjome vaikų praktines veiklas bei įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo patirtis. Atkreipėme dėmesį į Universalaus dizaino mokymuisi principų įgyvendinimą. Pasisėmėme patirties ir atradome daug gerų sprendimų, kaip sukurti įtraukiančias ugdymosi erdves vaikams gamtoje, grupėje. Po pietų įvyko tradicinė gerosios patirties sklaidos konferencija: kalbėjomės apie STEAM ugdymą ir priemonių pasirinkimą, gamtos edukacijas ir ekomokyklos darželio programą.

Penkta stažuotės diena buvo skirta STEAM veiklų stebėjimui ir aplinkosauginio ugdymo principų analizei. Mes aplankėme Gamtos pažinimo centrą ir PIRITOS KOSĖS lopšelį-darželį. Darželio direktorė ir ugdymo vadovė pristatė įstaigos veiklos strategiją. Švietimo įstaiga aktyviai taiko projektų metodą ir patyriminio ugdymo strategiją, įgyvendina lauko pedagogikos ugdymo modelį, dalyvauja ES projektuose, veda mokymus gamtos pažinimo ir tyrinėjimo tema bei konsultuoja Talino darželius tvaruvo ir ekologinio ugdymo klausimais. Estija turi daug miško erdvių ir jose įrengtus darželius, kurių aplinka labai mobili ir skatina mokytojus kurti įtraukiančias kūrybines erdves vaikams.

Energetikos atradimų centre – inovatyvioje edukacinėje erdvėje vaikams ir suaugusiesiems – lankytojai gali pažinti tokias svarbias sritis kaip energijos šaltiniai, energijos tausojimas, gamtos apsauga ir tvarumas, šviesos šaltiniai. Čia susipažinome su ekspozicijos objektais, stebėjome bandymus, patys galėjome atlikti eksperimentus. 

Dienos pabaigoje su Talino Švietimo departamento Ikimokyklinio ugdymo skyriaus specialiste kalbėjome apie Lietuvos ir Estijos ikimokyklinio ugdymo sistemos administravimą, ugdymo proceso organizavimą, ikimokyklinio ugdymo mokytojų rengimą, švietimo pagalbos specialistų poreikį, įtraukiojo ugdymo organizavimą. 

Stažuotės metu gauta daug įdomios ir vertingos informacijos. Suomių bei estų patirtis ir gauta informacija bus apibendrinta bei pritaikyta tobulinant Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų ugdymo proceso organizavimą ir valdymą.

Įspūdžiais pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Jurginėlis“ direktorius dr. Sergejus Neifachas