Įtraukusis ugdymas ir edukacinės inovacijos. Švedijos patirtis

Šis pavasaris Vilniaus mokykloms, dalyvaujančioms projekte „Tūkstantmečio mokyklos I“ – stažuočių metas. Kovo 9–14 d. mokytojai, švietimo pagalbos specialistai, vaiko gerovės komandų nariai, administracijos atstovai, projekto partneriai iš Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos ir kolegos iš Lietuvos įtraukties švietime centro atvyko į Stokholmo (Švedija) ugdymo įstaigas daugiau sužinoti apie įtraukųjį ugdymą! Stažuotės pradžios įspūdžiais dalijasi Gerta Videikaitė, įtraukiojo ugdymo koordinatorė Vilniuje.

Aplankyta Noblaskolan Saltsjö-Boo mokykla. Susitikome su mokyklos direktore Ulrika Zatterqvist ir mokytoja Giedre Backman, specialiojo ugdymo pedagogė Anna Larsson pasakojo apie darbą su specialiųjų poreikių, imigrantų vaikais ir visos dienos mokyklą, bendravome su mokyklos pedagogais, psichologais ir mokinių sveikatos komandos (Vaiko gerovės komisijos) nariais. 

Ką naujo pamatėme, sužinojome šioje mokykloje?

• Mokykloje mokiniai vaikšto su kojinėmis;
• Lauko pertrauka trunka valandą laiko;
• Didelis dėmesys skiriamas skaitymo įgūdžiams lavinti. Po lauko pertraukos mokiniai sugrįžę į klases turi bendrą tylaus skaitymo laiką kiekvienam pritaikytu būdu – vieni skaito popierinę knygą individualiai, kiti grupėse, ar planšetėje klausant audioknygą;
• Švedijoje yra specialieji mokytojai, dirbantys su mokiniais, o specialieji pedagogai dirba su mokytojais juos konsultuodami;
• Švedijoje „Fritids“ yra mokytojai kurie sudaro po pamokinės veiklos planus ir organizuoja vaikams užimtumą;
• Mokykloje dirba terapiniai šunys kurie turi savo darbo kabinetą!
• Ant lentos kiekvienoje klasėje kaba laikmačiai, vizualinės dienotvarkės, pamokos eigos struktūra. Klasėje yra įvairaus dydžio garsą slopinančios širmos bei ausinės, balansinės pagalvės.
• Kiekvienoje klasėje mokiniai skatinimi ir pratinami prie viešojo kalbėjimo;
• Mokytojai klasėje turi mobilias stumdomas tribūnas, dažniausiai pamoką veda stovėdami ir pamokos metu prieidami prie kiekvieno vaiko, taip suteikdami pagalbą čia ir dabar;
• Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų aptarimai darbo grupėse vyksta kiekvieną savaitę;
• Kiekvienais metais atliekama vaikų apklausa apie tai kaip jie jaučiasi mokykloje, tokiu būdu išsigrynina problemas ir jas sprendžia kartu su mokiniais;
• Paklausus mokytojų ar žino kas yra „Universalus dizainas“ jie atsako, kad tai jiems yra įprasta ir kasdieniška, net nesusimąstydami, kad gali būti kitaip!

Šią kupiną įspūdžių dieną vainikavo viešnagė ir susitikimas su Linu Linkevičiumi, Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje, diskusija apie Lietuvos bendruomenės veiklas Švedijoje, švietimą, šiltus tarpusavio santykius tarp abiejų šalių ir jaukus vakaro užbaigimas Andriaus Mamontovo koncertu drauge su lietuvių bendruomene Švedijoje. 

Kovo 11 d. lankėmės Haninges komunos suaugusiųjų mokymo centre, kurio atstovai papasakojo apie siekį užtikrinti kitataučių integraciją visuomenėje, padedant jiems stiprinti gimtosios kalbos žinias, mokytis švedų kalbos, užpildyti mokymosi spragas ir netgi įgyti profesiją. Centre mokomi asmenys, turintys intelekto ir kitų sutrikimų, siekiant juos įtraukt į darbo rinką ir kitas visuomenines veiklas. Šis centras išsiskiria savo įtraukiuoju požiūriu ir lankstumu, suteikdamas mokymosi galimybes įvairių poreikių turintiems asmenims – nuo imigrantų iki kognityvinių sutrikimų turinčių mokinių. Jis ne tik siūlo individualizuotą pagalbą, bet ir užtikrina, kad mokiniai nenutrūktų nuo švietimo sistemos, o baigę mokslus galėtų integruotis į darbo rinką. Lietuvoje neturime tokios vientisos sistemos, kuri vienoje vietoje apjungtų tiek specialiųjų poreikių turinčių suaugusiųjų mokymą, tiek profesinę orientaciją ir socialinę integraciją.

TŪM mokyklų pedagogai aplankė Normalmstorg aikštę, kuri garsi tuo, kad nuo 1990 m. kovo mėn. iki 1991 m. rugsėjo mėn. kiekvieną pirmadienį 12 val., čia vykdavo mitingai, skirti paremti Baltijos šalims, tuo metu kovojusioms už savo laisvę. Dabar aikštėje vyksta mitingai už Ukrainos laisvę. Lietuvis gidas Liudas Peseckas vedė ekskursiją po Stokholmo senamiestį supažindindamas dalyvius su lietuviškuoju paveldu Stokholmo istorijoje. Vakarą užbaigėme sugiedodami Lietuvos Respublikos himną.

Kovo 12 dieną įvyko susitikimas su pedagoge, mokytojų mainų Nordplus Junior projekto „Inclusion or exclusion“ koordinatore Rūta Žičkiene Vällingby centrala ikimokyklinio ugdymo institucija „Zinket“, Rūta taip pat yra Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė. 

Ką naujo pamatėme sužinojome apie ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą šioje įstaigoje:



•    Švedijos ikimokyklinėse įstaigose nuo liepos 1 d. bus visiškai uždrausti bet kokie ekranai, o vėliau ši praktika ketinama integruoti ir tolimesniame ugdyme;
•    Per televiziją rodomi filmai neturi vertimo į švedų kalbą. Vertimui naudojami tik subtitrai, todėl visi lengvai bendrauja anglų kalba;
•    Švedijoje norint dirbti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje reikia turėti mokytojo arba ikimokyklinio mokytojo licenciją. Valstybė sudaro galimybę nuolat tobulinti pedagogų kompetenciją kursais, kuriuos finansuoja valstybė;
•    Grupėse dirba vaikų prižiūrėtojai pabaigę tam skirtą kursą, jie nėra pedagogai, tačiau dirba kartu bendradarbiaudami su mokytojais. Grupės mokytoja atsakinga už ugdymo planavimą, tikslų kėlimą ir priežiūrą, kad procesas vyktų pagal planą, bet darbą dalinasi visi komandos nariai;
•    Ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nėra atskirų muzikos, sporto ar kitų užsiėmimų, kuriuos vestų specialistai, mokytojos pačios integruoja šias veikas vaikams pagal savo interesų sritį;
•    Rekomenduojama, kad būtų vienas pedagogas 5 vaikams. Pavyzdžiui, 15 vaikų grupėje dirba 3 darbuotojai, iš kurių vienas turi būti mokytojas, turintis licenciją; 
•    Šios įstaigos neturi vieno direktoriaus! Kiekvienas direktorius rajone vadovauja 4–5 darželiams;
•    Švedijoje yra trys darželių formos: valstybiniai, privatūs ir darželiai, kuriuose tėvai lopšelio amžiaus vaikus gali palikti su kitais vaikais kelioms valandoms. Trečioji forma palengvina vaikų adaptaciją prieš einant į visos dienos darželius;
•    Švietimo sistema remiasi Public marketing idėja, kad švietimo įstaiga turi būti patraukli mokiniui, kad ją pasirinktų. Vaikai renkasi, kur nori mokytis, įstaigos nėra priskiriamos pagal gyvenamąją vietą;
•    Darželių darbo laikas – niuo 6:30 iki 18:30 val.;
•    Po 5 darbo valandų privaloma pertrauka. Mūsų aplankytoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokytojai atsipalaiduoja masažinėje kėdėje;
•    Darželyje nėra griežtų ugdymosi pasiekimų vertinimų, nėra griežtų gairių, ką vaikai turi mokėti pagal amžių, yra tik rekomendacijos, reikia sudaryti vaikams sąlygas pažinti raides, matematiką, gamtos mokslus. Daugiau dėmesio skiriama į socializaciją – kad vaikai gebėtų laisvai reikšti savo mintis, stiprinti kalbos supratimą, savarankiškumą ir praktinius įgūdžius;
•    Būdinga klausymosi pedagogika – ugdymo planas lankstus, daugiau laisvės, improvizacijos, stebimi vaikų interesai ir tai padiktuoja, kokia bus savaitės tema. Pavyzdžiui, jeigu vaikai susidomėjo pastebėtu voru lauke, mokytoja koreaguoja planą ir šią savaitę rengia vaikams ugdymo veiklas ir temas apie vorus ir vabalus;
•    Metodai naudojami specialiųjų poreikių turintiems vaikams naudojami – visai grupei. Pavyzdžiui, garsą slopinančios ausinės, tvarkaraščiai, sensorinės priemonės, nei vieno vaiko neišskiriant iš aplinkos, nes šios priemonės tinkamos ir naudingos visiems;
•    Vaikai grupėje turi poilsio laiką – ne miego laiką. Poilsio laiku gali užsiimti ramia, atpalaiduojančia veikla, nėra būtina visiems miegoti.

          
Pavakarę praleidome lankydami muziejus, kur turėjome galimybę stebėti, kaip edukacines veiklas už mokyklos  ribų veda Švedijos pedagogai.
Stažuotės pabaigoje, keliaujant keltu į Taliną, kelionės vadovė Genovaitė Kynė vedė komandiruotės refleksiją ir aptarimą. Kūrybiškame diskusijų formate, susibūrėme visi į keturias grupes kurios virto „Pasaulio kavinėmis“. Kiekviena kavinė turėjo savo užduotį. Pirmoji su atvykusiais į kavinę lankytojais aptarinėjo tokias temas: įtraukiojo ugdymo organizavimo įstaigoje ir bendradarbiavimo sprendimai. Antroji: ugdymo turinio pritaikymas. Trečioji ir ketvirtoji: šiuolaikiški mokytojų / pagalbos darbuotojų metodai (emocijų ir elgesio prevencija), mokyklos ir klasės aplinkų pritaikymo ir pamokų organizavimo sprendimai.

Refleksijos metu bendroje komandoje suformulavome pagrindinę mintį, kurią norime parvežti iš Švedijos praktikos ir ja pasidalinti Lietuvoje yra ta, kad švietimas turėtų būti:

LANKSTUS
INDIVIDUALIAI KOREAGUOJAMAS    
PLANUOJAMAS
KOMANDIŠKAS    
KRYPTINGAS
PER KASDIENES VEIKLAS    
TARPDISCIPLININIS
ĮGALINTOJE APLINKOJE

Jaučiame neišmatuojamą dėkingumą mūsų kelionės vadovei Genovaitei Kynei už profesionalią komandiruotės programą, gerą nuotaiką, nuoširdumą, įdomias istorijas, pažintą kultūrą bei švietimą! 

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos #NextGenerationEU lėšomis.