Fizinio ugdymo mokytojai dalyvavo seminare apie raidos sutrikimą turinčių vaikų fizinius gebėjimus ir jų vertinimą

Daugiau nei 100 fizinio ugdymo mokytojų dalyvavo projekto „Fizinis ugdymas kitaip“ vykusiame seminare apie autizmo spektro ir aspergerio sutrikimą turinčių vaikų fizinius gebėjimus ir jų vertinimą. Įžvalgomis šiomis temomis su mokytojais dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto dr. Eglė Kemerytė-Ivanauskienė.

Seminarą lektorė pradėjo nuo priminimo apie mokyklų laukiančius pokyčius, kuomet nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalios priimtos Švietimo įstatymo pataisos ir nebeliks teisinių kliūčių negalią ar specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams mokytis kartu su visais. Lektorės paklausti, mokytojai dalinosi savo mintimis, su kokiais iššūkiais tikisi susidurti dirbant su raidos sutrikimą turinčiais mokiniais. Mokytojai neslėpė nerimo dėl galimo neetiško ir agresyvaus vaiko elgesio, streso susidurti su kintančiomis vaiko emocijomis, kantrybės ir dėmesingumo stoka.

Lektorė pristatė pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis, anot kurių, per paskutinįjį dešimtmetį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičius augo visame pasaulyje. Ne išimtis augantys Lietuvos rodikliai. Jau nuo pat ankstyvųjų dienų, vaikams būdingas tam tikras elgesys, leidžiantis įtarti pirmuosius autizmo požymius – tai perdėtas jautrumas, prisirišimas prie tam tikrų daiktų, griežtas kasdienės rutinos laikymasis, kalbos sutrikimai, greita emocijų kaita, atsiskyrimas nuo aplinkinių ir kt. Lektorė akcentavo, jog autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma.

Pasak ekspertės, net 40 proc. žmonių su lengvais autizmo spektro sutrikimais turi reikiamas kognityvines funkcijas mokytis. Ypač paplitęs autistinis vystymosi sutrikimas – tai aspergerio sindromas. Šį sindromą turintys vaikai dažniausiai turi problemų bendraujant, nesugeba suprasti kūno kalbos, jiems būdinga domėtis itin siaura sritimi, pomėgiais. Aspergerio sindromas labiau pasireiškia berniukams, tačiau būdingas ir mergaitėms. Nors šie mokiniai turi bendravimo problemų, tačiau neretai perdėtai siekia tobulumo, žinių, sąžiningumo. Tokiems vaikams būdinga bendrauti tik su vienu asmeniu, jiems sunkiai suprantamos kitų žmonių emocijos.

Lektorė pasidalino, ką svarbu žinoti fizinio ugdymo mokytojams dirbant su autizmo spektro ir aspergerio sindromą turinčiais vaikais – dauguma jų jautrūs prisilietimui, garsams, yra nerangūs sportuodami, neretai nerodo jausmų, jiems trūksta empatijos, sunkiai atpažįsta teigiamas emocijas. Mokymosi procese svarbus aiškios ir pastovios dienotvarkės laikymasis.

Elgdamiesi netinkamai, dažniausiai autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai nori kažką pasakyti – svarbu mokėti tai atpažinti. Jeigu vaikas neklauso, neatlieka nurodytos užduoties, greičiausiai mėgina parodyti dėmesio trūkumą – jį užvaldžiusi nežinomybė, nesėkmės baimė. Dėl per didelio streso, netikėtai vaikas gali pradėti daryti tai, kas jį ramina (niuniuoti, atsitraukti ir t.t.). Šie vaikai turi baimę pasakyti, kai jiems kas nors nesiseka, jaučiamas per didelis krūvis ar įtampa. Situacija bandoma suvaldyti tokiais veiksmais, kurie jiems tuo metu atrodo tinkamiausi. Aspergerio sindromą turintys vaikai mažiau įsilieja į komandinius žaidimus – jie gali nespėti sekti greitų judesių, koordinacijos. Vaikams svarbios aiškios ir trumpos instrukcijos, nurodymai, ką turi padaryti užduoties metu (nei aiškinimas, ko neturėtų), bendraujant svarbu sulaukti atsakymo, o jei reikalinga, pasitelkiamos vizualios priemonės užduoties paaiškinimui.  Aspergerio sindromą turintys vaikai nemoka pralaimėti, todėl svarbūs mokytojo motyvaciniai, paskatinantys žodžiai, pagyrimas net ir už menkiausius pasiekimus.

Seminaro metu mokytojai aiškinosi, kaip autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų motorinė veikla atsilieka nuo bendraamžių, kaip atrodo smegenų aktyvacijos skirtumai, dėl kurių atsiranda anksčiau minėti sutrikimai.

Lektorė akcentavo, jog iki šiol nėra sukurtos priemonės, kurios padėtų nuosekliai didinti vaikų fizines galimybes. Nėra nustatyta ir tai, kaip vertinti autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų fizinius gebėjimus bendrojo ugdymo mokyklų fizinio ugdymo pamokose. Dirbant su sutrikimą turinčiais vaikais, rekomenduojami ėjimo, šokimo, žemo intensyvumo pratimai, tačiau visuomet svarbus ramus ir lėtas pratimų atlikimas. Ankstyvajame amžiuje rekomenduojami pratimai su kamuoliais, ėjimas linijomis, daikto įmetimas į dėžutę. Komandiniai žaidimai šiems vaikams sukelia sensorinę stimuliaciją, todėl iš pradžių reikalinga suteikti pagalbą formuojant vaiko judesio įgūdį, o tik išmokus leisti mokiniui prisijungti į komandinį darbą. Per daug sudėtingos užduotys gali sukelti agresiją, mažina motyvaciją.

Seminaro pabaigoje mokytojai kartu su lektore laiką skyrė klausimų aptarimui, diskusijai.

Projektas „Fizinio ugdymo pamokų kokybės tobulinimas mokykloje“ įgyvendinamas siekiant, kad Vilniaus miesto bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamas fizinis ugdymas būtų suteikiantis mokymosi patirtį, kuri įgalintų mokinius būti fiziškai aktyviais visą gyvenimą. Projektas vyksta 2021–2022 m.m.