„Atmetimo galerijoje“ Lietuvos kūrėjai dalinasi, ar tikrai po atmetimo ateina pripažinimas

Autentiškas atmetimas įkvepia jaunimą

Jaunas žmogus dar mokykloje įrėminamas tarp klausimų „o kas toliau?“ ir „o kas, jei nepasiseks (gerai išlaikyti egzaminų, įstoti į norimą specialybę)?“. Dažnu atveju tai verčia jaustis neužtikrintai ir dvejoti savimi, savo svajonėmis. Paauglystėje jaunimas dažnai ieško kaip įprasminti save, tačiau pirmieji nesėkmingi bandymai gali atbaidyti. Nesėkmės, nepritapimo, visuomenės lūkesčių neatitikimo savijautos yra lydinčios jauno žmogaus savijautos. Tačiau svarbu žinoti, kad su šiais baubais galynėjasi tiek bendraamžiai, tiek suaugę ir tėvai, tiek daug pasiekę žymūs žmonės. Šis suvokimas leidžia lanksčiau vertinti savo patirtis. Kitaip tariant, kitų atmetimo patirtys gali tapti įkvėpimo šaltiniu.

Šios iniciatyvos rėmuose Lietuvos kūrėjai mokyklose dalinosi savo atmetimo istorijomis su jaunimu. „Renginių ciklą vainikavo The ROOP solisto Vaidoto Valiukevičiaus susitikimas su moksleiviais ir pasakojimas apie karjeros klystkelius. Pasakojimą stebėjau iš salės: nors Vaidotas dalinosi patarimais, didesnio mokinių dėmesio sulaukė jo pasakojama istorija apie patirtus sunkumus ir kūrybines paieškas. Keli šimtai mokinių įdėmiai klausydavosi kiekvienos detalės. Tai tik liudija, kad jaunas žmogus ieško autentiškumo, ne patarimų“, – įspūdžiais dalinosi koordinatorė Akvilė Būgaitė.

 

Stebinanti nesėkmių įvairovė svetainėje atmetimogalerija.lt

Dainų kūrėja ir atlikėja Gabrielė Vilkickytė neslėpė skaudžių prisiminimų iš metų, praleistų mokantis pagal mainų programą. Gabrielės draugams atrodė neįmanoma gyventi nuostabiojoje Australijoje ir liūdėti, tačiau pati atlikėja ilgai ten jautėsi atstumta ir vieniša: „Tada pradėjau rašyti dienoraštį, pirmame lape parašiau: „Šiame žemyne mano geriausia draugė esu pati aš“.

Teatro režisierius Gildas Aleksa panašias savijautas apibūdina ir kurdamas Lietuvoje, tarp kolegų: „Apskritai, kartais teatre jaučiuosi kaip svetimkūnis. Nepritampu. Yra daug teatralų, kurie nežino apie mano egzistavimą. Yra ir tokių, kurie stebisi, kaip aš, nežaisdamas pagal taisykles, dar išlikau teatre.“

Plaukikė Rūta Meilutytė dėl savo sportiškumo susidurdavo su nemažai užgauliojimų: „Nuo dešimties metų mane lydėjo „lenta“, „be krūtinės“, „kaip bachūras“. Dažniausiai žaisdavau su berniukais – krepšinį, futbolą. Jiems sunku buvo neužgauliojant suprasti, kodėl mergaitė bėga greičiau, užlipa visus medžius ir padaro daugiausiai prisitraukimų. Skyriausi nuo mergaičių, tai atkreipė į mane kitokį dėmesį.“

Šių ir kitų Lietuvos kūrėjų atmetimo istorijos pasiekamos svetainėje atmetimogalerija.lt.

„Nesugalvoju kitos srities, kur profesionalas patirtų daugiau atmetimo. Formalus, neformalus, subjektyvus, paslėptas, agresyvus. Kartais klaidingai suinterpretuota situacija patį žmogų atbaido nuo tolimesnio jos sprendimo, kūrybos ir siekių. Apie tai būtina kalbėti, nesėkmę dera nustoti stigmatizuoti. Siekiame ne liūdinti, o įkvėpti“, – teigia idėjos sumanytojas Sergej Grigorjev.

Svetainėje taip pat pateikiama metodinė medžiaga tėvams ir mokytojams, kaip su jaunu žmogumi bendrauti apie atmetimą. Medžiaga supažindina su atmetimo tema, problematika bei siūlo kūrybines, praktines užduotis, skatinančias jaunimo psichologinio atsparumo ugdymą.

Iniciatyvą „Atmetimo galerija“ rengia VšĮ „Kultūrinės ir organizacinės idėjos“ kartu su partneriais EDU Vilnius, Visuomenės ir verslo plėtros institutas, Make It Happen ir Ficus Media. Projektą remia Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, „Nordic Culture Point“.