Atliktas tyrimas „Vilniaus mokytojai: iššūkių mastas, tendencijos ir galimos priežastys“

Mokytojų trūkumas yra opi Vilniaus miesto problema, kuriai spręsti „Edu Vilnius“ skiria nemažą dalį savo pajėgumų. Tačiau vienas mūsų siekių yra taikyti duomenimis grįstas priemones, tad matėme būtinybę detaliau išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės mokyklų situaciją siekiant suprasti mokytojų trūkumą lemiančias priežastis, prognozuoti galimą mokytojų trūkumą ir ieškoti šios problemos sprendimo.

Remiantis Pedagogų registre esančiais oficialiais duomenimis, pateikiami šiuo metu savivaldybės pavaldumo įstaigose dirbančių mokytojų amžiaus, stažo, užimamų etatų, krūvio, mokytojų įsidarbinimo ir išėjimo iš darbo tendencijų analizės apie Vilniaus bendrojo, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojus, dirbančius savivaldybės švietimo įstaigose, rezultatai.

Pagrindinės tyrimo įžvalgos:

1. Lyginant su Lietuvos situacija, Vilniaus miesto mokytojų situacija pozityvesnė: amžiaus vidurkis mažesnis beveik 3 metais, beveik dvigubai didesnis jaunesnių nei 35 metų mokytojų procentas. Tačiau jau devynerius metus iš eilės tolygiai daugėja vyresnių mokytojų (palyginti su jaunesniais nei 50 metų), o tai signalizuoja apie rimtas sistemines problemas.

2. Vyriausi bendrojo ugdymo mokytojai fiksuojami antrųjų užsienio kalbų (vokiečių, rusų), STEM dalykų (išskyrus informacinių technologijų) mokytojų grupėse. Mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba arba kitomis kalbomis, arba daugiau nei viena mokomąja kalba, mokytojai yra vyresni nei kitose mokyklose. 

3. Vyresnio amžiaus mokytojų išėjimo iš mokyklos ir jaunesnio amžiaus mokytojų atėjimo į mokyklą balansas nėra pakankamas siekiant atnaujinti mokytojų rezervą. 

4. Sulaukęs pensinio amžiaus mokytojas Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje dar dirba vidutiniškai nuo 3 iki 3,5 metų, po to – išeina į pensiją. Per artimiausius 8 metus Vilniuje vien tik dėl esamų mokytojų senėjimo išeinantiesiems į pensiją pakeisti kas metai reikėtų ne mažiau kaip 130–150 naujų mokytojų.

5. Nors paskutinius porą metų stebimas nežymus naujai įsidarbinančių mokytojų skaičiaus augimas ir šiek tiek sumažėjęs išėjusių iš darbo mokytojų skaičius (tarp jų ir dėl išėjimo į pensiją), subalansuotai Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo sistemos veiklai vykdyti per metus reikėtų bent 250–350 naujų mokytojų.

6. Mokytojų trūkumą Vilniaus savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos sprendžia keisdamos dirbančių mokytojų etato dalį. 2023 metais (lyginant su 2021 metais) dėl mokytojų pasikeitusios (padidėjusios ar sumažėjusios) užimamos etato dalies buvo užpildyti apie 152 etatai nepritraukiant naujų mokytojų. Daugiausiai papildomų etatų buvo užpildyta neformalaus ugdymo, pradinio ugdymo programos dalykų, lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbos (anglų) dalykų grupėse.

7. Per pastaruosius kalendorinius metus ypač reikšmingai sumažėjo į Vilniaus miesto savivaldybės mokyklas naujai ateinančių mokytojų (jaunų ir iš kitų sričių). Matyt, tai ir lėmė stiprėjančią 
ekspertų ir viešąją nuomonę, kad Vilniuje labai trūksta mokytojų.

8. Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų atsinaujinimo prielaidos yra palankesnės: šiame segmente amžiaus vidurkis mažesnis nei bendrojo ugdymo mokytojų, pasiskirstymas amžiaus grupėse yra tolygesnis.

9. Vyriausi priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo mokytojai yra mokyklose, kuriose ugdymas vyksta rusų kalba.

10. Sulaukę pensinio amžiaus Vilniaus miesto savivaldybės priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojai dar dirba vidutiniškai nuo 2 iki 2,5 metų, po to – išeina į pensiją. Norint užtikrinti į pensiją išeinančių specialistų pakaitą, į mokyklas kiekvienais metais turėtų ateiti dirbti ne mažiau kaip 55 nauji ikimokyklinio ugdymo ir ne mažiau kaip 14 priešmokyklinio ugdymo specialistų.

Tyrimo ataskaita